Neslėpsiu: vos paskelbus nacionalinės atrankos dalyvius, giliai atsidusau – pavardės bei grupių pavadinimai nieko gero nežadėjo. Ir čia, dabar jau drąsiai prisipažįstu, labai klydau. Įdomu buvo jau vien tai, kad nebuvo vieno lyderio, aiškiai pirmaujančio tiek balsavimuose tiesioginio eterio metu, tiek internetinėse apklausose. Pamenate, pernai juk net atrankų nereikėjo – Donny Montell lagaminus į Stokholmą krovėsi vos tik paaiškėjus galutiniam nacionalinės atrankos pretendentų sąrašui. Visa kita tebuvo formalumas.

Na, o šiemet, tik įpusėjus rinkimams netilo kalbos apie tai, jog sėkmė pagaliau nusišypsos n-tąjį kartą laimę bandančiai Aistei Pilvelytei. Kiek kartų ji dalyvavo atrankose nebesuskaičiuoja niekas – nei žurnalistai, nei ji pati.

Nori sužlugdyti atlikėją? Pavadink jį nugalėtoju anksčiau laiko

Tačiau pastaruoju metu matoma galima itin ryški tendenciją – kuo daugiau apie dalyvį kalbama kaip apie potencialų laimėtoją, tuo daugiau šansų, kad paskutinę minutę jis liks nieko nelaimėjęs. Prisiminkime paskutinįjį „X Faktorių“. Visą projektą buvo dievinama Paula, prieš pat finalus visos apklausos rodė, jog neabejotinai laimės „Golden Age“, o su didžiuliu piniginiu prizu po finalo vakaro namo išvažiavo visiems tekančias iš nuostabos nosis nušluosčiusi Iglė.

Tas pats ir su šia „Eurovizija“. Tie, kurie lažybų bendrovėse statė už „Fusedmarc“ (jei išvis tokių buvo), dabar gali pradėti rinktis apynaujį automobilį, o Pilvelytės gerbėjai tuoj kreipsis į greitųjų kreditų įstaigas, kad tik turėtų, kuo susimokėti už komunalines paslaugas.

Pateiksiu pavyzdį: likus kelioms dienoms iki „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos finalo, DELFI surengė balsavimą, kuriame klausė, kuris dalyvis verčiausias atstovauti Lietuvai didžiojoje konkurso scenoje Kijeve. Buvo balsuota daugiau nei 15 tūkstančių kartų, ir ką jūs manote? Kas buvo favoritas? Gerokai nuo konkurentų atsiplėšusi Aistė Pilvelytė.
„Vaikeli, šįkart visi maištauja. Kaip ir per rinkimus su Karbauskiu“, – sakė močiutė man. Ir tada paklausė, kas yra tas „Fusemarc“.
Gintarė Urnikienė

Ir staiga „Eurovizija“ tapo gerokai įdomesnė. Nes supratau, kad čia ir vėl suveiks „X Faktoriaus“ taisyklė ir scenos vilkė nelaimės. Tačiau, tada kas?

Kiekvienas iš finalistų turėjo savų kozirių. Lolita Zero – fejerverkais šaudančius ragus bei geriausią pastaruoju metu pramogų pasaulyje sumanytą viešųjų ryšių planą. Paula – Statkevičiaus pagyras ir pažadą finale parodyti tai, ko dar niekas nematė. Gabrielius Vagelis – vienintelę finale likusią baladę ir patrauklią savo išvaizdą. Kotryna Juodzevičiūtė – (ilgai galvojau, bet nesugalvojau) nebent Rositos Čivilytės komplimentus ir tai, jog pernai į „Euroviziją“ jau važiavo su Donatu Montvydu. Greta Zazza – įsimenantį pseudonimą, net sapnuose skambančią dainos melodiją ir keturis pusnuogius šokėjus.

O „Fusedmarc“? Viktorijos keistus judesius, įsimenantį balsą ir tai, jog yra visiškai kitokie. Nors dar ir dabar, kai esu girdėjusi dainą tikrai ne kartą, nė už ką nepaniūniuočiau jos melodijos.

Mes, lietuviai, dar turime laiko tą dainą išmokti. O Europa, kuri balsuoja, dainą išgirsti galimybę turės geriausiu atveju vos du kartus. Per pusfinalį ir, duok dieve, finale.

Keistuoliai scenai patinka

Tačiau nepamirškime, jog scena myli kitokius. Būtų mano valia, būčiau be konkurenčijos siuntusi Edgarą Lubį, jei tik jis būtų pažadėjęs Kijeve sušokti tą savo keistą ir niekaip nepaaiškinamą „geniuko robotuko“ šokį.

O nepamirškime ir kiek originalių atlikėjų jau pabuvojo „Eurovizijoje“. Pavyzdžiui, Zombiai iš Suomijos:

Barzdota moteris:

Sviestą mušančios krūtiningos lenkės:

Bobulytės iš Rusijos glūdumos:

Airijai atstovaujantis dainuojantis kalakutas:

Aivaras Stepukonis:

Tai ką ten tokią išrinko?

Mano močiutė, kuri yra prisiekusi „Eurovizijos“ gerbėja nuo karo laikų, nuolat seka šio konkurso naujienas. Sėdi prieš televizorių iki išnaktų, domisi atlikėjais bei dainomis, kažką vis konspektuoja. Būtent taip, kaip ir senelis per futbolo čempionatus. Ji – lyg tas lakmuso popierėlis, kuris girdi įvairiausias žiūrovų nuomones ir bažnyčioje, ir poliklinikoje, ir turgaus eilėje. Šįkart močiutė baisiai susikrimtusi, mat Aistę Pilvelytę žino (o kaip gi, kai kasmet matai ją „Eurovizijos“ atrankose?), o visų kitų – ne.
Lietuva jau laimėjo „Euroviziją“. Nes išsirinko ne eilinę dainuojančią lėlytę, o grupę, kuri inovatyvi ir išsiskirianti iš minios.
Gintarė Urnikienė

„Vaikeli, šįkart visi maištauja. Kaip ir per rinkimus su Karbauskiu“, – sakė ji man. Ir tada paklausė, kas yra tas „Fusedmarc“.

Artimiausiu metu tai ir bus populiariausias klausimas, kalbant apie „Euroviziją“. Grupės vokalistės Viktorijos ramybei atėjo pabaiga ir nuo šiol mes ją matysime ne tik Kijeve.

Matysime internetinėse konferencijose, koncertuose Katedros aikštėje, „Akropolio“ gimtadieniuose ir perkančią grietinę „Maksimoje“. Nedrąsiai spėju, jog grupė „Fusedmarc“ jau gailisi įlipusi į šitą peklą, o aš drąsiai galiu pasakyt – kad ir kaip viskas baigtųsi Kijeve, Lietuva jau laimėjo „Euroviziją“. Nes išsirinko ne eilinę dainuojančią lėlytę, o grupę, kuri inovatyvi ir išsiskirianti iš minios. Kartą jau atkreipėme į save dėmesį išsiuntę Aivarą Stepukonį. Šįkart viskas bus 2017 kartų geriau. Nesvarbu, kurią vietą beužimtume, visuomet galėsime pasakyti, kad Europa nesupranta, kas yra gera kokybiška muzika.

Ncionalinės atrankos finalo akimirkos – nuotraukų albume:

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (662)