„Visą gyvenimą laužiau taisykles ir niekas negalėjo manęs palaužti. Apsigindavau pati, man nereikia jokios pagalbos. Pažiūrėk man į akis, mano siela verkia, bet aš to niekad neparodysiu“, – dainuoja A. Pilvelytė apie moterį vilkę dainoje „I'm like a wolf“ (liet. „Aš – kaip vilkas“).

Šįmet „eurovizinėje“ scenoje žiūrovai išvydo kitokį Aistės veidą. Ir nors pati A. Pilvelytė pokalbio su DELFI metu šyptelėjo, kad ji – vis dar ta pati Aistė, neslėpė, kad dainos stilistika šiemet gerokai skiriasi nuo ankstesnių.

Dainą, kuria šįmet apsiginklavo Aistė, kūrė latvių atlikėja Aminata, kuri prieš kelerius metus taip pat „pasimatavo“ „eurovizinę“ sceną. Sėkmingai pasirodžiusi atlikėja nepelnė pergalės laurų, tačiau savitas jos stilius sužavėjo tūkstančius. Tas savitumas atsispindi ir šįmetinėje A. Pilvelytės laidoje.

– Aiste, sunku be Tavęs įsivaizuoti „eurovizines“ atrankas. Kuo Tave „Eurovizija“ taip traukia?

– Atrodo, kad ne aš persekioju „Euroviziją“, o ji mane. Šįmet apskritai negalvojau apie tai, tiesiog nuvažiavau pas Aminatą į Rygą visai kitais, albumo, tikslais. Ji netikėtai manęs paklausė, kada baigiasi registracija į nacionalines „Eurovizijos“ atrankas ir pradėjome plėtoti tą temą. Ji pasiūlė pabandyti, nes turėjome tikrai gerą dainą, bet mane tada nuo šitos minties net nupurtė.

Aistė Pilvelytė

Tam, kad po visko atsigaučiau, po „eurovizinių“ atrankų, reikia laiko. Berods pernai metais atrankos buvo beprotiškai ilgos, buvo gal net septyni pasirodymai. Šis kelias ilgas ir tikrai nelengvas.

Iš pradžių Aminatai pasakiau griežtą „ne“, tačiau viskas taip išsirutuliojo, kad aš vis dėlto čia.

– Eidama į „Euroviziją“ žinai, kad sulauksi ne tik liaupsinančių komentarų.

– Taip. Būtent dėl to į atrankas profesionalai neina. Juk jie turi savo vardą, žiūrovus, klausytojus, jie koncertuoja. Ir staiga nueina į „Euroviziją“ ir juos „suvaro“.

– Kaip manai, ar įmanoma tai pakeisti?

– Mano nuomone, atrankos turėtų būti pusfinalis ir finalas. Neturi būti milijono laidų, juk tai akimirkos konkursas: ateini ir sužavi arba nesužavi.

Kai viskas užsitęsia, kai vis rodaisi ir rodaisi, žiūrovai pradeda galvoti, kad štai gal tas ar anas yra negerai.

Tikrai manau, kad tokių ilgų atrankų neturėtų būti, turėtų būti akimirkos konkursas.

– Atrankose kasmet sužimbi itin ryškiai, tačiau jau ne pirmą kartą pasigirsta komentarų, esą Tave ryškiausiai mato tik per jas. Kodėl joms pasibaigus Tavęs taip garsiai nebesigirdi?

(Nusijuokia) Galiu pavardinti koncertus, kurie jau suplanuoti gerokai į priekį. Dar kovą pasirodysiu Kaune, balandį – Vilniuje. Nėra taip, kad aš dainuoju tik „Eurovizijoje“ ir po jos užsiimu kažkokia kita veikla. Dainininkės darbas nėra lengvas.

– Kodėl tuomet pasigirsta tokie komentarai, kad Tavęs nesimato?

– Tiesiog neinu visur, kur mane kviečia. Nedalyvauju pokalbių laidose, nes turiu savo matymą, strategiją ir nuomonę. Nevaikštau į vakarėlius, nebūnu tarp ryškių pramogų pasaulio atstovų.

Galima pasakyti, kad gyvenu gerokai kitaip nei kiti atlikėjai.

Suprantu, kad žmonėms tas asmeninis gyvenimas ir kažkokios žinutės yra svarbu, tačiau nenoriu apie tai kalbėti. Man pačiai kitų gyvenimas neįdomus, todėl galvoju, kad kitiems irgi.

Gyvenu kitaip. Vietoje tų pramogų, aš geriau paskaitysiu kokią psichologinę knygą. Taip, tokia esu. Kitokia.

– Prieš kelerius metus viename interviu kalbėjai, jog net ir jei planuotum vestuves, jos vyktų kokiame atokiame pasaulio kampelyje, visiškai slaptai. Nejau visiškai nesinori puošnių švenčių savo asmeniniame gyvenime?

– Tikrai labai norisi pailsėti nuo tų suknelių, auskarų, makiažo... Puikiai suprantu tas moteris, kurios nori pasipuošti, aš nenoriu. Gerai jaučiuosi būdama paprasta, noriu, kad kasdienybėje žmonės kuo mažiau į mane žiūrėtų.

Kuodelis, džinsai – man taip patogu.

O dėl vestuvių... Dar negalvoju, kaip kas bus, bet aišku viena – tik artimiausių draugų ratas. Tikrai nieko pompastiško nedaryčiau ir tikrai nerėkčiau visam pasauliui.

Nors apskritai nemėgstu kalbėti, kas būtų, jeigu būtų.

– Pokalbio pradžioje pasakei, kad Aminatą Latvijoje aplankei dėl kuriamo albumo reikalų. Kada gerbėjai gali tikėtis naujojo Tavo darbo?

– Tikiuosi, kad per metus. Pagalvojau, kad jau tikrai atėjo laikas trečiam albumui.

– Šioje atrankose parodei visiškai kitokį savo veidą. Ar visame albume išliksi tokia?

– Aš vis dar ta pati Aistė, nors muzika bus kitokia. Manau, šiuolaikiškesnė.

Daug albumo dainų kurs Aminata. Keletą dainų jau turiu, reikia tik ją įrašyti, bet dabar visas jėgas atiduodu „Eurovizijai“.

Aistė Pilvelytė

– Nepaisant to, jog esi profesionali dainininkė, dėl kai kurių žodžių tarimo, vaidybos ir kitų smulkmenų sulauki nemažai kritikos. Kaip į tai reaguoji?

– Komisijos kritiką visuomet apmąstau. Juk ne veltui ji yra komisija ir vertina pasirodymus.

Vis dėlto reikia turėti savo viziją, komandą ir užtikrintai siekti savo tikslo. O mano komanda, Marius Jampolskis, Rolandas Stanevičius, Liutauras Salasevičius ir Kęstutis Baranauskas, yra tikri profesionalai, džiaugiusi, kad dirbame kartu.

– Kuo Tau šios atrankos kitokios nei prieš tai buvusios?

– Turiu beprotiškai fantastišką dainą, kuria labai tikiu, taip pat fantastišką komandą. Jaučiu labai stiprų žmonių palaikymą, kaip niekad. Gaunu daugybę laiškų, kuriuose ne tik komplimentai, bet ir noras, kad man pasisektų.

Gyvenime nesu gavusi tiek dėmesio per atrankas.