Laikraščiai visame pasaulyje – įskaitant ir „The New York Times“, kuris pavadino būsimąjį jaunikį „triskart pamestu Allisteriu McCormicku – su pasimėgavimu aprašė tarp jo ir sužadėtinės vykusią dramą. Galų gale, niekas negalėjo priversti panelės Baker tapti ponia McCormick: nei „Cartier“ sužadėtuvių žiedas su safyrais, nei krūva vestuvinių dovanų (pranešama, kad jų vertė siekė 100 tūkstančių dolerių), nei tūkstantis pasiturinčių svečių, kurie susirinko į pirmąją vestuvių ceremoniją.
Žurnalistų pavadinta „droviąja nuotaka“ panelė Baker, regis, buvo ne tokia jau ir drovi. Trečiajame dešimtmetyje tarp jos mylimųjų buvo ir generolas Shermanas. Tuo tarpu A. McCormickas 1923 metais atsisakė ketinimų vesti panelę Baker ir pasirinko gerokai sukalbamesnę žmoną iš Londono.
O panelė Baker kandidatų į vyrus turėjo (ir visus juos atstūmė) mažiausiai dviejuose kontinentuose: anglų lordas, airių princas, turtingas ispanas. Jos trumpos sužadėtuvės su Jugoslavijos diplomatu sukėlė Belgrade „didžiausią susijaudinimą nuo Pirmojo pasaulinio karo“, rašė vienas „Times“ korespondentas.
Panelė Baker taip pat buvo siejama su aktoriumi Barry Baxteriu, kuris nualpo scenoje ir mirė jiems draugaujant. Sklandė gandai, kad jis sužinojo, jog panelė Baker ketino pabėgti į Londoną ir ištekėti už kito vyro. Vis dėlto, B. Baxterio gydytojas šią prielaidą paneigė: jis paskelbė, kad pacientas mirė nuo plaučių uždegimo. Taigi, ne nuo meilės ar išdavystės. Nepaisant visko, panelė Baker ir toliau buvo apibūdinama ne kaip fatali, o kaip drovi.
Iki savo mirties 1961 metais (tada jai buvo šešiasdešimt vieneri), esą, ji sulaukė 65 pasiūlymų tekėti. Užtat gyvenimą ji išties mylėjo.
Pavyzdžiui, panelė Baker dievino piratų vakarėlius, mėgo šokti tango su Rumunijos princais ir spindinčio brokato sukneles. Dar daugiau, panelė Baker buvo tikra „dolerių princesė“, paveldėjusi turtus, kurie pavertė ją tarptautiniu laimikiu.
Paklaustas apie dukters nenorą tekėti, jos tėvas finansininkas Alfredas Bakeris žurnalistui užsiminė, kad jai per daug patiko vilioti, kad susisaistytų rimtais santykiais. Praėjus nemažai metų panelė Baker vienam žurnalistui atskleidė: „Neištekėjau, nes nesutikau tinkamo vyro tinkamu laiku tinkamoje vietoje“. Kitą kartą ji prisipažino: „Niekada nebuvau įsimylėjusi“.
Atrodo, kad tai yra tinkama priežastis atstumti tiek daug vyrų
išreikštus jausmus, nors ji galėjo puikiausiai jais pasinaudoti.
Greičiausiai niekada nesužinosime panelės Baker motyvų, dėl kurių ji taip elgėsi su savo gerbėjais, tačiau mes žinome štai ką: jai niekada nereikėjo sutuoktinio paramos. 1927 metais, kai mirė jos tėvas, iš paveldėtojos ji tapo išties turtinga ir pati galėjo disponuoti turtais. Po motinos mirties 1955 metais ji vėl gavo nemažą sumelę. Ji buvo apsaugota, ji turėjo statusą. Taigi, Mary Landon Baker nebuvo „drovi“. Veikiau jau ji buvo laisva.
