Mū­sų lai­kų psi­cho­lo­gai ap­ti­ko dar vie­ną va­sa­ros „trū­ku­mą“ – aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra ir di­de­lis sau­lės švie­sos kie­kis di­di­na ly­ti­nių hor­mo­nų kie­kį or­ga­niz­me, to­dėl va­sa­rą žmo­gaus or­ga­niz­mas yra kur kas aukš­tes­nia­me sek­sua­li­nio pa­si­ren­gi­mo lyg­me­ny­je, nei ki­tais me­tų lai­kais.

Vien va­sa­rai kal­tės su­vers­ti ne­de­rė­tų

Ro­ma­nų pa­si­tai­ko įvai­riais me­tų lai­kais, ta­čiau va­sa­rą vy­rai ir mo­te­rys ren­gia­si leng­vais, plo­no au­di­nio dra­bu­žiais, ne­veng­da­mi ap­nuo­gin­ti dau­giau kū­no. To­kia ap­ran­ga ne tik ma­žiau var­žo kū­ną, bet ir sie­lą, dėl ko jau­čia­mės la­biau at­si­pa­lai­da­vę, lin­kę už­megz­ti nau­jas pa­žin­tis, daž­niau įsi­trauk­ti į avan­tiū­ras, ne­re­tai nė ne­su­si­mąs­ty­da­mi apie ga­li­mas ne itin ma­lo­nias pa­sek­mes, ku­rioms paašt­rė­jus ir va­sa­rai pa­si­bai­gus, anot gy­dy­to­jos aku­še­rės-gi­ne­ko­lo­gės As­tos Dam­ku­vie­nės, ima­me daž­niau vars­ty­ti gi­ne­ko­lo­gi­jos ka­bi­ne­tų du­ris.

Gy­dy­to­ja sa­ko, jog kal­tin­ti rei­kia ne tik va­sa­ros iš­dai­gas. Ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čių in­fek­ci­jų dau­gė­ji­mą le­mia da­bar­ti­niu me­tu itin pa­si­kei­tęs po­žiū­ris į mo­ra­lę, iš­kreip­tas ver­ty­bių su­vo­ki­mas, su­ma­žė­jęs at­sa­ko­my­bės jaus­mas bei per­ne­lyg anks­ty­vas ly­ti­nis gy­ve­ni­mas. „Kar­tą, pa­si­tei­ra­vu­si sep­ty­nio­lik­me­tės ar ne per anks­ti ji pra­dė­jo ly­ti­nį gy­ve­ni­mą, ga­vau at­sa­ką, jog šiais lai­kais tai yra nor­ma. Pa­cien­tę at­ly­dė­ju­si vy­res­nio­ji se­suo pa­si­džiau­gė, jog tai nu­ti­ko da­bar, o ne tuo­met, kai se­sei bu­vo try­li­ka,“ – ste­bi­si neat­sa­kin­gu pa­cien­tės po­žiū­riu gy­dy­to­ja.

Ne­pa­gei­dau­ja­mo­mis do­va­no­mis at­si­kra­ty­ti ne­leng­va

Gi­ne­ko­lo­gės pa­tir­tis by­lo­ja, jog jau­ni­mas ži­no tris ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čias li­gas: si­fi­lį, AIDS ir go­no­rė­ją. Tačiau pa­skai­čiuo­ta, jog ly­ti­nu ke­liu plin­tan­čių li­gų yra apie tris­de­šimt. Anot gi­ne­ko­lo­gės, ne vi­sos jos pas mus pa­pli­tu­sios, ta­čiau drą­siai ga­li­me kal­bė­ti apie dvi­de­šimt iš jų.

Pas­ta­ruo­ju me­tu po­pu­lia­ru­mo ne­pra­ran­da Žmo­gaus pa­pi­lo­mos vi­ru­sas (ŽPV), ku­ris gy­ve­na ir dau­gi­na­si žmo­gaus epi­te­li­nio au­di­nio ląs­te­lė­se – odo­je ir glei­vi­nė­se. Tai la­bai pla­čiai pa­pli­tu­si ir daug ti­pų tu­rin­ti vi­ru­sų gru­pė. Kai ku­rie jų su­ke­lia lė­ti­nius už­de­gi­mus, ki­ti – kar­pas, tre­ti – gim­dos kak­le­lio vė­žį. Vi­ru­sas plin­ta kon­tak­ti­niu bū­du – lie­čian­tis su ne­šio­to­jo ly­ti­niais or­ga­nais, ly­ti­nių san­ty­kių me­tu. Mo­ti­na vi­ru­są ga­li per­duo­ti nau­ja­gi­miui.

Ne­sant pre­ven­ci­nių prie­mo­nių la­bai pa­di­dė­ja ri­zi­ka už­si­krės­ti ŽIV, ypač tiems, kas el­gia­si ri­zi­kin­gai. Ri­zi­kin­gas el­ge­sys yra la­bai pa­pras­tas: vie­nas jų – ne­sau­gūs ly­ti­niai san­ty­kiai. „Bend­rau­jant su jau­ni­mu paaiš­kė­jo, jog jau­ni­mas nė ne­ži­no, kad Lie­tu­vo­je yra apie 3 000, o mū­sų mies­te dau­giau nei 70 už­si­krė­tu­sių­jų ŽIV. Aiš­ku, tų žmo­nių bi­jo­ti ne­rei­kia, ta­čiau bū­ti­na sau­go­ti sa­ve, kad neuž­sik­rės­tu­mė­te gy­vy­bei pa­vo­jin­gu vi­ru­su“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Mir­ti­mi gra­so ir he­pa­ti­tai, ku­rių vie­nas iš už­si­krė­ti­mo bū­dų – ne­sau­gūs ly­ti­niai san­ty­kiai. Pa­te­kę į or­ga­niz­mą, he­pa­ti­to vi­ru­sai ap­si­gy­ve­na ke­pe­nų ląs­te­lė­se, ten ima dau­gin­tis ir su­ke­lia už­de­gi­mą, dėl ko žūs­ta daug ke­pe­nų ląs­te­lių. Jei už­de­gi­mas už­si­tę­sia il­gai, o su­kė­lu­si jį prie­žas­tis ne­pa­ša­li­na­ma, žu­vu­sių ląs­te­lių vie­to­je ve­ši jun­gia­ma­sis au­di­nys, pa­ma­žu su­trik­dy­da­mas nor­ma­lią ke­pe­nų funk­ci­ją. Lė­ti­niai B ir C he­pa­ti­tai ga­li pro­gre­suo­ti iki ke­pe­nų ci­ro­zės ar ke­pe­nų vė­žio ir žmo­gus ga­li mir­ti.

Nuo ge­ni­ta­li­jų sri­ties pūs­le­li­nės vi­ru­so (her­pes ge­ni­ta­lis) ne­mirš­ta­ma, ta­čiau ši ne­sau­gios mei­lės do­va­na – vi­sam gy­ve­ni­mui. Pir­mi­nis li­gos epi­zo­das pa­pras­tai bū­na ryš­kiau­sias – odo­je ar glei­vi­nė­je at­si­ran­da nie­žu­lys, de­gi­ni­mas, ne­di­de­lis pa­rau­di­mas, vė­liau tą vie­tą iš­be­ria pūs­le­lė­mis, ku­rios il­gai­niui trūks­ta, at­si­ran­da skaus­min­gos žaiz­de­lės. Jos ga­li iš­kil­ti ne tik ge­ni­ta­li­jų sri­ty­je, bet ir ant sėd­me­nų, šlau­nų, prie išan­gės, kryž­kau­lio sri­ty­je. Ak­ty­viam li­gos pe­rio­dui praė­jus, vi­ru­sas vi­sam lai­kui „įsi­ku­ria“ kryž­mens jun­ta­mo­jo ner­vo gang­li­juo­se ir ten su­ke­lia pa­slėp­tą in­fek­ci­ją.

Chla­mi­dio­zė ir go­no­rė­ja pa­vo­jin­gos tuo, kad dau­ge­lis žmo­nių ap­si­krė­tę per ly­ti­nius san­ty­kius ne­jau­čia jo­kių simp­to­mų ar­ba jau­čia la­bai ne­ryš­kius simp­to­mus, dėl ku­rių ne­si­krei­pia į me­di­kus. Apie pu­sė už­si­krė­tu­sių­jų, ku­rie šias in­fek­ci­jas ne­šio­ja dau­giau nei pu­sė me­tų, vė­liau sa­vo­tiš­kai „pa­sveiks­ta“, vi­siš­kai nie­ko ne­be­jau­čia, ta­čiau jų or­ga­niz­me to­liau vyks­ta pa­ki­ti­mai, ku­rie nu­le­mia rep­ro­duk­ci­nius svei­ka­tos pa­žei­di­mus ir net vi­siš­ką ne­vai­sin­gu­mą. Tad dėl vie­no iš par­tne­rių nu­kly­di­mų, po­ra ga­li lik­ti be ga­li­my­bės tu­rė­ti vai­kų.

Ga­nė­ti­nai leng­vai ly­tiš­kai plin­tan­čio si­fi­lio pir­mi­nės sta­di­jos me­tu daž­niau­siai ant ly­ti­nių or­ga­nų ar bur­nos glei­vi­nė­je at­si­ran­da spe­ci­fi­nė ope­lė, moks­liš­kai dar va­di­na­ma kie­tuo­ju šan­ke­riu. Jei šio­je sta­di­jo­je ne­pra­de­da­mas gy­dy­mas, si­fi­lis pe­rei­na į ant­rą, o vė­liau ir tre­čią sta­di­ją. Šių sta­di­jų me­tu pa­cien­tai skun­džia­si karš­čia­vi­mu, gerk­lės per­štė­ji­mu, vi­so kū­no bė­ri­mais, plau­kų slin­ki­mu ar pa­ti­nu­sio­mis ton­zi­lė­mis. Ga­li­nė­je sta­di­jo­je si­fi­lis su­ke­lia rim­tus svei­ka­tos pa­ken­ki­mus, to­kius kaip silp­nap­ro­tys­tę, ak­lu­mą bei ki­tus ner­vų sis­te­mos pa­žei­di­mus. „Kas­met Lie­tu­vo­je už­fik­suo­ja­ma po 3-4 at­ve­jus įgim­to si­fi­lio at­ve­jus. Ži­no­ma, at­ve­jų bū­tų ir dau­giau, ta­čiau ti­ria­si tik tos gru­pės, kam pri­va­lu tai pa­da­ry­ti – nėš­čio­sios. Liūd­na, kad nėš­čių­jų tar­pe už­si­krė­tu­sių si­fi­liu yra ga­nė­ti­nai ne­ma­žai,“ – sa­ko gy­dy­to­ja.

Įgim­tas si­fi­lis ga­li pa­si­reikš­ti įvai­riai. Kar­tais li­gos simp­to­mai pa­si­reiš­kia per pir­mą­sias die­nas po kū­di­kio gi­mi­mo, o kar­tais – tik po ke­le­to mė­ne­sių. Kū­di­kiai, ser­gan­tys įgim­tu si­fi­liu, bū­na ner­vin­gi, dau­giau ver­kia. Ne­re­tai pir­miau­sia ši li­ga pa­si­reiš­kia įvai­riais bė­ri­mais, odos pa­gel­ti­mu, van­de­nin­go­mis, krau­jin­go­mis iš­sky­ro­mis iš kū­di­kio no­sies, pa­ti­nu­sio­mis ran­ko­mis ir ko­jo­mis bei dė­me­lė­mis bur­no­je. De­ja, net 12 pro­c. nau­ja­gi­mių įgim­tas si­fi­lis bai­gia­si mir­ti­mi.

Trūks­ta mū­sų pa­čių ir vals­ty­bės dė­me­sio

Tam, kad su­ma­žė­tų ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čių li­gų, anot gi­ne­ko­lo­gės, rei­kė­tų in­ten­sy­viau švies­ti vi­suo­me­nę. Ypač tuo su­si­rū­pin­ti tu­rė­tų mo­kyk­lų va­do­vai bei vi­si tie, ku­rie tie­sio­giai dir­ba su jau­ni­mu. „Kal­bė­tis rei­kia ne tik su mer­gai­tė­mis, bet ir ber­niu­kais, nes tai nė­ra vie­no žmo­gaus pro­ble­ma, tai – po­ros pro­ble­ma. Tam, kad jau­ni­mas jaus­tų at­sa­ko­my­bę, pri­va­lu tu­rė­ti ne­ma­žą ži­nių ba­ga­žą apie ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čias li­gas, ap­si­sau­go­ji­mo bū­dus. Taip pat tu­rė­tų keis­tis ir vals­ty­bės po­žiū­ris į šei­mą – pri­va­lu stip­rin­ti jau­nas šei­mas, rem­ti jas, o ne su­gy­ven­ti­nius“, – tvir­ti­na gy­dy­to­ja.

Anot gy­dy­to­jos, nie­ko ge­ra ne­ža­da ir tai, kad vals­ty­bė­je iki šiol nė­ra jo­kio me­cha­niz­mo, ku­ris pa­dė­tų ma­žin­ti ne­pa­gei­dau­ja­mų li­gų, pa­vyz­džiui si­fi­lio, pli­ti­mą. „Dau­gu­ma ty­ri­mų – mo­ka­mi, tad re­ta ku­ri jau­na stu­den­tė net ir no­rė­da­ma ga­li sau leis­ti pa­si­da­ry­ti bran­giai kaš­tuo­jan­čius ty­ri­mus, kad su­ži­no­tų sa­vo svei­ka­tos būk­lę. O juk pa­kan­ka vien­kar­ti­nio ly­ti­nio ak­to, kad, pa­ty­rę ma­lo­nu­mą, įsi­gy­tu­mė­te ne itin ma­lo­nią do­va­ną vi­sam gy­ve­ni­mui „, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Svar­bu ži­no­ti

Kiek­vie­nas tu­ri įver­tin­ti sa­vo el­ge­sį ir, jei jis ne­sau­gus, sku­bė­ti pa­si­tik­rin­ti. Pro­fi­lak­tiš­kai at­lik­ti ty­ri­mus dėl ly­tiš­kai plin­tan­čių li­gų (LPL) rei­kė­tų tuo­met, jei­gu žmo­gus yra ly­tiš­kai ak­ty­vus ir tu­ri ne­ma­žai sek­sua­li­nių par­tne­rių. Kar­tą per me­tus ver­tė­tų iš­si­tir­ti dėl to­kių li­gų kaip chla­mi­dio­zė, mi­kop­laz­mo­zė, si­fi­lis. Šių li­gų ei­ga kar­tais bū­na be jo­kių simp­to­mų, to­dėl jos ypač pa­vo­jin­gos.

Pre­zer­va­ty­vai 100 pro­c. neap­sau­go nuo ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čių li­gų, ta­čiau nau­do­jant pre­zer­va­ty­vus ly­tiš­kai plin­tan­čių su­si­rgi­mų ri­zi­ką ga­li­ma ge­ro­kai su­ma­žin­ti.

Įta­rę, jog už­si­krė­tė­te ko­kia nors ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čia li­ga, jo­kiais bū­dais ne­si­gy­dy­ki­te pa­tys, ne­si­nau­do­ki­te drau­gų pa­ta­ri­mais. Be gy­dy­to­jo kon­sul­ta­ci­jos ir spe­cia­lių ty­ri­mų ne­ži­no­si­te, ko­kia li­ga ser­ga­te. Be to, dau­ge­lio ly­tiš­kai plin­tan­čių li­gų simp­to­mai pa­na­šūs, ta­čiau li­gos gy­do­mo­mis vi­siš­kai skir­tin­gais vais­tais.

Į me­di­kus kreip­ki­tės vos pa­ste­bė­ję įspė­ja­muo­sius simp­to­mus. Kuo anks­čiau in­fek­ci­ja nu­sta­to­ma, tuo grei­čiau ir leng­viau ją ga­li­ma iš­gy­dy­ti.

Pag­rin­di­niai LPL po­žy­miai, dėl ku­rių ver­tė­tų su­ne­rim­ti:

- neįp­ras­tos iš­sky­ros iš makš­ties: pa­ki­tu­si jų spal­va, tirš­tu­mas, at­si­ra­dęs ne­ma­lo­nus kva­pas;

- iš­sky­ros iš var­pos;

- žaiz­de­lės ar­ba pūs­le­lės prie makš­ties, var­pos ar tie­sio­sios žar­nos;

- dir­gi­ni­mas apie makš­tį, var­pą ar­ba tie­sią­ją žar­ną;

- de­gi­ni­mo jaus­mas ar skaus­mas šla­pi­nan­tis;

- pa­daž­nė­jęs šla­pi­ni­ma­sis;

- skaus­mas ly­ti­nių san­ty­kiu me­tu.