A. Lukašenka nori būti oficialiai pripažintas prezidentu ir siekia sankcijų panaikinimo, mainais žadėdamas užbaigti migrantų krizę prie Europos Sąjungos sienų, antradienį sakė Estijos užsienio reikalų ministrė E. M. Liimets.
Estijos diplomatijos vadovė kalbėjo apie tuoj savo postą paliksiančios Vokietijos kanclerės A. Merkel ir A. Lukašenkos pokalbį telefonu ir jo išvadas, rašo err.ee.
„Jis nori, kad būtų panaikintos sankcijas, nori būti pripažintas prezidentu“, – kalbėjo Estijos užsienio reikalų ministrė, paklausta, ko reikalauja Baltarusijos vadovais mainais už krizės, kurią pats sukėlė, pabaigą.
E. M. Liimets teigimu, labai svarbu, kad naujų sankcijų susitarimas, kurį rengia Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai, liktų galioti, ir nauji ribojimai Baltarusijai būtų pritaikyti.
„Mūsų vertinimu, labai svarbu, kad Europos Sąjunga išliktų vieninga ir pademonstruotų spaudimą Baltarusijai konkrečiais veiksmais“, – kalbėjo Estijos politikė ir pridūrė, kad naujos sankcijos turėtų būti parengtos kaip įmanoma greičiau.
Pasak ministrės, Vokietija Estiją ir kitas valstybes iš anksto informavo apie kanclerės A. Merkel telefoninį pokalbį su A. Lukašenka.
„Tiesą sakant, mes gavome išankstinį federalinės kanclerės administracijos pranešimą apie planuojamą pokalbį. Taigi, buvome informuoti“, – ERR sakė E. M. Liimets.
Paklausta, kaip ši situacija – Vakarų lyderės pokalbis su V. Lukašenka – turėtų būti vertinama, Estijos diplomatijos vadovė atsakė: „Labai svarbu, kad būtume vieningi ir imtumėtės realių veiksmų, kaip paveikti Baltarusiją. Šiuo atveju džiaugiuosi galėdama akcentuoti, kad sankcijų mechanizmas, dėl kurio sutarė Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai, palaikytas visų valstybių narių, įskaitant Vokietiją“.
„Su manim nebuvo (aptarta). Aš, tiesą sakant, žinutę pamačiau socialiniame tinkle, tvitery“, – žurnalistams antradienį sakė užsienio reikalų ministras.
Jis teigė negirdėjęs apie jokius pasiūlymus iš A. Lukašenkos pusės, perduotus A. Merkel.
Estijos diplomatijos vadovės teigimu, nepriimtina taip išnaudoti migrantus ir elgtis su žmonėmis kaip su politiniu ginklu.
„Manome, kad labai svarbu, jog tai būtų vieningai išsakyta Baltarusijos valdžiai“, – akcentuoja E. M. Liimets.
A. Lukašenka ir A. Merkel pirmadienį telefonu kalbėjosi apie 50 minučių.
A. Lukašenka antradienį pareiškė, kad telefonu kalbėdamas su kanclere pateikė „pasiūlymą“, kaip būtų galima išspręsti migrantų krizę, kurią pats ir sukėlė.
Valstybinė Baltarusijos naujienų agentūra BELTA skelbia, kad „Merkel paprašė pauzės, kad galėtų šį klausimą aptarti su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis“. Vėliau esą turėtų įvykti dar vienas toks telefoninis pokalbis.
A. Lukašenka tikina su A. Merkel sutaręs kol kas jokių pasiūlymo detalių viešai neskelbti.
Vakarai kaltina A. Lukašenkos vyriausybę surežisavus šią migrantų krizę – apgaulingais pažadais prisiviliojus šiuos žmones į savo šalį ir siunčiant juos veržtis per Lenkijos ir kitų kaimyninių ES šalių sienas, keršijant už Bendrijos anksčiau įvestas sankcijas Minsko režimui.
Naujas sankcijas Baltarusijai dėl migrantų krizės Europos Sąjunga paskelbs artimiausiomis dienomis, pirmadienį, tam pritarus bloko užsienio reikalų ministrams, pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
Po susitikimo su ministrais J. Borrellis sakė, kad naujosios sankcijos už prisidėjimą prie veiksmų, kuriais „skatinamas nelegalus ES sienos kirtimas“, palies „gana didelį skaičių“ asmenų ir organizacijų.
„Išplėsdami sankcijų apimtį galėsime taikytis į tuos, kas yra atsakingi už pažeidžiamų migrantų išnaudojimą“, – sakė J. Borrellis.
Pasak diplomatų, naujos sankcijos turėtų būti taikomos maždaug 30 baltarusių pareigūnų, valstybinei oro bendrovei ir kelionių agentūroms. Šie fiziniai ir juridiniai asmenys kaltinami pagalba gabenant migrantus prie sienos.
Prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos sunkiomis sąlygomis stovyklauja tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Vidurinių Rytų, įstrigę dėl pavojingos priešpriešos su Minsku.
