Didžiausia stichija per penkioliką metų šalyje nusinešė beveik pusantro šimto gyvybių, tačiau šalies pareigūnai teigia jau išmokę tokiais atvejais išvengti kylančių epidemijų protrūkio.

Dar kovą Lietuvos ploto sala, kurioje telpa 20 mln. žmonių, skundėsi rekordine sausra, kokios šalis nebuvo mačiusi 40 metų. Tačiau drėgnasis metų sezonas, paprastai trunkantis nuo gegužės iki rugsėjo, penktadienį pasirodė visa jėga, ir kol Indijos vandenyno valstybės žemės ūkis ir hidroenergetika pagaliau galėjo lengviau atsikvėpti, išdžiūvusi žemė nespėjo sugerti tropinių liūčių.

Sekmadienį galbėtojai bandė padėti bent pusei milijono žmonių, prisiglaudusių pas kaimynus, gimines ar laikinose prieglaudose. Dauguma iš beveik pusantro šimto žuvusiųjų – nuošliaužų aukos, tačiau daugiau aukų Šri Lankos valdžia tikina išvengsianti, kadangi iš karto imasi priemonių užkirsti kelią choleros ir šiltinės epidemijoms, dažnai lydinčioms neturtingas gamtinių katastrofų ištiktas tropikų valstybes. Užsilaikę potvynių vandenys dažnai tampa geltonąjį drugį pernešančių uodų veisyklomis.

Didžiausia problema gausiomis liūtimis tampa potvynių užteršiami geriamo vandens šaltiniai. Vandens valymo tablečių, palapinių ir kitų pirmosios pagalbos priemonių šaliai dabar siunčia Jungtinės Tautos, padėti žada ir nuo sausros Šri Lanką gelbėjęs Pakistanas, o pirmoji suskubo kaimyninė Indija. Sekmadienį Niu Delis į Šri Lankos sostinę Kolombą atsiuntė jau antrąjį laivą iš trijų su medicinine ir humanitarine pagalba bei įranga Šri Lankos gelbėtojams.