Juodkalnijos priėmimui į Aljansą griežtai nepritaria Rusija.

„Tai (Juodkalnijos priėmimas) rodo, kad NATO durys atviros“, – sakė J. Stoltenbergas prieš lyderių susitikimą, kuriame dalyvaus JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Juodkalnijos vyriausybės vadovas Duško Markovičius.

„Aš šiandien čia sveikinu ministru pirmininką, tačiau taip pat dalyvausiu, kai dokumentai dėl... prisijungimo prie Aljanso bus perduoti deponuoti Vašingtone“, – sakė NATO vadovas, žurnalistų paklaustas apie būsimą kelionę.

NATO pareigūnai patvirtino, kad J. Stoltenbergas lankysis Vašingtone birželio 5 dieną, kai Juodkalnija oficialiai pateiks savo prisijungimo prie Aljanso dokumentus JAV Senatui, kuris yra Šiaurės Atlanto sutarties sergėtojas.

Rusija tvirtina, kad NATO plėtra į buvusias komunistines valstybes Rytų Europoje kelia grėsmę jos saugumui ir dėl to ji turi imtis tam tikrų atsakomųjų žingsnių.

„Maskva negali neatsižvelgti į šio žingsnio strategines pasekmes, todėl mes pasiliekame teisę priimti sprendimus, kad apsaugotume savo interesus ir nacionalinį saugumą“, – nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija, kai Juodkalnijos parlamentas praėjusį mėnesį pritarė narystei NATO.

Prorusiškos partijos boikotavo balsavimą.

Šios vos 620 tūkst. gyventojų turinčios Balkanų valstybės, anksčiau priklausiusios buvusiai Jugoslavijai, visuomenė taip pat yra pasidalijusi į priešiškas stovyklas narystės NATO klausimu.

Juodkalnija 2006 metais paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, tradicinės Rusijos sąjungininkės.

Prisijungus Juodkalnijai, NATO teritorija drieksis visa Adrijos jūros pakrante, nes Graikija, Albanija ir Kroatija jau yra Aljanso narės.

Maskva laiko Juodkalniją, kurio dauguma gyventojų yra ortodoksai, savo istorinės įtakos zonos dalimi.