Visus ketverius savo prezidentavimo metus H. Rouhani bandė išvesti Iraną iš tarptautinės izoliacijos – 2015 metais su pasaulio galingomis šalimis pasiektas susitarimas, kuris padėjo panaikinti nemažai sankcijų jo šaliai, mainais į urano sodrinimo nutraukimą.

Tačiau dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų visai atsisakyti šio susitarimo ir šį savaitgalį numatyto jo apsilankymo Saudo Arabijoje – aršioje Irano priešininkėje šiame regione – atrodo, kad H. Rouhani įtampos mažinimo politikai kyla vis didesnis pavojus.

E. Raisi sutinka laikytis istorinio branduolinio susitarimo, tačiau sako, kad H. Rouhani per daug pasitiki Vakarais.

„Mes neturėtumėme rodyti silpnumo priešo akivaizdoje“, – sakė 56 metų E. Raisi televizijos debatuose.

Rinkimuose iš esmės liko varžytis du kandidatai, pirmadienį savo kandidatūrą atsiėmus Teherano merui Mohammadui Bagherui Ghalibafui, kuris paragino savo šalininkus per rinkimus palaikyti E. Raisi.

Kandidatų sąrašas dar kartą sutrumpėjo antradienį, kai Irano viceprezidentas, reformų šalininkas Eshaqas Jahangiri pasitraukė iš kovos ir pareiškė remiąs dabartinį vadovą H. Rouhani.

68 metų dvasininkas H. Rouhani sakė, kad atėję balsuoti rinkėjai turės pasirinkti tarp didesnių pilietinių laisvių ir „ekstremizmo“. Visuomenės apklausos rodo, kad kol kas populiarumu jis lenkia savo varžovus.

Tačiau jo rinkimų kampanija buvo sunkesnė nei galima buvo tikėtis dar prieš du mėnesius. Griežtojo kurso šalininkai bando niekinti jo pasiekimus ekonomikoje, sakydami, kad jo diplomatinės pastangos nepadėjo sumažinti skurdo ir nedarbo šalyje.

Diplomatija ar pasipriešinimas?

Šiais metais į rinkimų kovą stojęs E. Raisi anksčiau buvo mažai žinomas visuomenei – jis dirbo generaliniu prokuroru, o neseniai tapo įtakingo Imamo Rezos labdaringos organizacijos vadovu.

Artimas aukščiausiojo šalies lyderio ajatolos Ali Khamenei mokinys ir sąjungininkas, E. Raisi, laikomas įtakingų aukščiausių saugumo vadovų favoritu, pasisakančiu už labiau nepriklausomą „pasipriešinimo ekonomiką“, o ne priklausomybę nuo užsieniečių.

E. Raisi bando į savo pusę palenkti darbininkų klasės rinkėjus, žadėdamas jiems didesnę finansinę paramą ir naudojasi savo „sejedo“ musulmonų, pranašo Mohammedo palikuonio statusu.

Tuo metu H. Rouhani sako, kad jam, atėjusiam į valdžią 2013 metais, reikia daugiau laiko prikelti ekonomikai, nualintai daugybės metų sankcijų ir netinkamo valdymo.

„Būdami pusiaukelėje mes negrįšime atgal“, – sakė jis rinkėjams.

H. Rouhani tai pat pažadėjo siekti, „kad per artimiausius ketverius metus būtų panaikintos visos JAV įvestos sankcijos, nesusijusios su branduoline sritimi“, bet žlugdančios Irano pastangas pasirašyti prekybos sutartis su Europos ir Azijos šalimis.

Ši užduotis turėtų būti sunki, atsižvelgiant į D.Trumpo nurodymą per 90 dienų peržiūrėti branduolinį susitarimą ir priimti sprendimą, ar iš viso verta jo laikytis, nekalbant apie bet kokių likusių sankcijų panaikinimą.

Abejingumo grėsmė

Nors dauguma iraniečių sveikina įtampos tarp jų šalies ir Vakarų mažinimą, tebesitęsiantis ekonominis sąstingis daro įtakos gyventojų nuotaikoms.

„Mano sąskaitos vis auga, – sakė 35 metų drabužių tiekėjas iš pietų Teherano Babakas. – Gal aš ir balsuosiu, bet žinau, kad tai nieko nepakeis“.

Oficialus nedarbas šalyje siekia 12,5 procentų, darbo neturi beveik 30 procentų jaunų žmonių, dar daugiau šalies gyventojų neturi pastovaus darbo arba vos suduria galą su galu.

H. Rouhani sako, kad tokią finansinę betvarkę jis paveldėjo iš savo pirmtako Mahmoudo Ahmadinejad, kuriam Sergėtojų taryba uždraudė dalyvauti rinkimuose dėl jo nenuolankumo konservatyviajam isteblišmentui.

Dėl tokio tarybos sprendimo savo kandidato neteko daugelis darbininkų klasės rinkėjų, kurie su malonumu prisimena statybų augimą, grynųjų pinigų dalinimą ir aistringą M. Ahmainejjado retoriką jo valdymo metais.

Rinkėjų abejingumas kelia grėsmę musulmoniškam režimui, kuris kas ketverius metus pagrindžia savo legitimumą aktyviu rinkėjų dalyvavimu.

„Režimui reikia dalyvavimo. Svarbiausia yra dalyvavimas, o ne rezultatas“, – sakė Clementas Therme'as iš Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS).

„Ekstremizmas“

Tačiau daugumą rinkėjų, ypač labiau pasiturinčių miestiečių, vilioja H. Rouhani didesnių socialinių laisvių pažadai.

Paskutiniame Teherane vykusiame mitinge tūkstančiai rinkėjų skandavo reformų šalininkų lyderių, uždarytų po 2009 metų masinių protestų, pavardes.

H. Rouhani metė netiesioginę užuominą į E. Raisi praeitį – devintojo dešimtmečio laikotarpį, kai jis dirbo prokuroru ir kai buvo įvykdytos mirties bausmes daugeliui disidentų.

„Irano žmonės dar kartą paskelbs, kad jie nepritaria tiems, kurie pastaruosius 38 metus tik ragino vykdyti egzekucijas ir kalinti“, – neseniai sakė jis, kalbėdamas apie laikotarpį po 1979 metų revoliucijos.

„Mes einame į šiuos rinkimus, kad pasakytumėme tiems smurto ir ekstremizmo šalininkams, kad jų era baigėsi“, – pridūrė jis.