Dėl visuotinio streiko Graikijoje visoje šalyje sutriko paslaugų teikimas

Prieš griežto taupymo priemones protestuojantys Graikijos darbininkai trečiadienį pradėjo visuotinį streiką, dėl kurio visoje šalyje stringa viešųjų ir privačių paslaugų teikimas. Darbininkų sąjungos paragino surengti streiką ir taip išreikšti protestą prieš naujas taupymo priemones, kurios bus įgyvendintos po to, kai kitąmet pasibaigs trečioji pagalbos Graikijai programa.

Kairiųjų vadovaujama vyriausybė sutiko įgyvendinti reformas, kad šalies tarptautiniai kreditoriai skirtų naują pagalbos paskolų išmoką. Be šių lėšų, Graikija negalės grąžinti skolų, kurių terminas baigiasi šią vasarą.

Valstybinėse ligoninėse dirba tik greitosios medicininės pagalbos darbuotojai, yra sutrikęs viešojo transporto eismas. Skrydžių vadovai dienos viduryje keturioms valandoms nutrauks darbą. Dėl to teko perkelti arba atšaukti daugiau kaip 150 skrydžių.

Jūrininkai tęsia antradienį pradėtą keturių dienų streiką, tad keltai, plaukiojantys tarp Graikijos salų ir žemyninės šalies dalies iki penktadienio vakaro bus įstrigę uostuose. Vėliau trečiadienį Atėnuose planuojama surengti demonstracijas, tačiau manoma, kad dėl stipraus lietaus dalyvių bus mažiau negu iš pradžių tikėtasi.

„Sakome „ne“ naujam atlyginimų ir pensijų plėšimui“, – pareiškė valstybės tarnautojų profsąjunga ADEDY.

Tuo tarpu parlamentas toliau svarsto priemones, dėl kurių numatoma balsuoti ketvirtadienio vidurnaktį. Svarstomose reformose, be kita ko, numatyta 2019 metais papildomai sumažinti pensijas, o nuo 2020 metų taikyti didesnį pajamų mokesčio tarifą.

Profsąjungos ir opozicija šias priemones pavadino ketvirtąja pagalbos programa, kurioje nenumatyta jokios atitinkamos tarptautinių kreditorių pagalbos. Vyriausybė, kuri 2015 metais atėjusi į valdžią žadėjo panaikinti ankstesnes griežto taupymo priemones, atmeta priekaištus ir pabrėžia, jog taip pat imsis kitų priemonių skurdui mažinti.

Gilios finansinės krizės alinamoje Graikijoje šiuo metu įgyvendinama trečioji tarptautinių kreditorių pagalbos programa, kuri baigsis 2018 metų viduryje. Nuo kreditorių – daugiausia kitų euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – paskolų šalis yra priklausoma nuo 2010 metų, kuomet buvo patvirtinta pirmoji pagalbos programa.

Mainais už šias lėšas, Graikijos valdžiai teko įgyvendinti įvairias reformas, įskaitant mokesčių didinimą ir atlyginimų bei pensijų mažinimą.

Nors įgyvendinant pagalbos programas ir vykdant su jomis susijusią griežtą priežiūrą šalies finansų padėtis pagerėjo, dėl taupymo gerokai padidėjo skurdo ir nedarbo lygiai. Nedarbo lygis, kadaise viršijęs rekordinius 27 proc., šiuo metu sudaro maždaug 23 procentus.