Egipte dirbančioms vokiečių autorėms Elisabethai Lehmann ir Evai Plesner neseniai pavyko susitikti su viena iš „vasaros nuotakų“.

„Vasaros nuotakos“ – po šiuo romantiškai skambančiu pavadinimu slepiasi legali prostitucijos forma. Į gėdingą praktiką dar 2012 metais atkreipė dėmesį JAV užsienio reikalų ministerija pranešime apie prekybą žmonėmis.

Jame nurodoma, kad turtingi turistai iš Persijos įlankos šalių tiesiog nusiperka savo poreikiams patenkinti jaunų egiptiečių iš jų neturtingų tėvų. Britų dienraštis „Daily Mail“ anuomet rašė, kad tokia „vasaros nuotaka“ kainuoja nuo 495 iki 4950 dolerių.

Egipto vyriausybė apie šią rafinuotą prekybos žmonėmis formą žino ir netgi išleido įstatymą, draudžiantį užsieniečiams vesti egiptietes, jei amžiaus skirtumas yra didesnis nei 10 metų. Tačiau santuokų tarpininkai apeina šį draudimą, suklastoję gimimo liudijimus, pajauninę „jaunikius“ ir pasendinę „nuotakas“.

Santuokos sutartys sekso turistams yra teisinė ir moralinė priedanga. Be santuokos liudijimo jiems kiltų problemų, norint drauge su palydove apsigyventi viešbutyje ar išsinuomoti patalpas, nes ikisantuokinis seksas islame draudžiamas.

Sekso vergės ir namų šeimininkės

Kaip religijų dialogo portale „qantara.de“ rašo minėtos vokiečių autorės, įteisinti tokią santuoką yra visiškai paprasta – santuokos sutartį galima gauti kiekviename knygyne.

Be to, ištisas sąvadautojų ir advokatų tinklas rūpinasi, kad viskas vyktų sklandžiai ir diskretiškai. „Terminuota“ santuoka niekur neregistruojama, tad nekyla problemų ir ją anuliuoti.

Nusipirktos „nuotakos“ turi tarnauti „vyrams“ tiek kaip sekso vergės, tiek ir kaip namų šeimininkės. Paprastai tokios santuokos baigiasi vyrams grįžus į savo šalį. Nors būna atvejų, kad turtingi sekso turistai „vasaros nuotakas“ parsiveža į namus – kaip tarnaitę savo žmonoms.

Egipte likusių pamestų „nuotakų“ likimas irgi nepavydėtinas. Visuomenė jas niekina, tampa praktiškai neįmanoma „tradiciškai“ ištekėti, nes merginos jau „praradusios garbę“. Tokiu būdu jaunos moterys patenka į nesibaigiantį „santuokų“ su Persijos įlankos šalių turistais ratą.

Viliojo pinigai ir gražūs rūbai

Kaip toks likimas atrodo konkrečiai, atskleidžia Elisabetha Lehmann ir Eva Plesner, pabendravusios su viena tokia „vasaros nuotaka“ – dailia moterimi, savo grožį ir gėdą slepiančia po nikabu ir nenorinčia, kad spaudoje būtų minimas jos vardas. Autorės pavadino ją Howeida.

Buvo 2008 metų vasara, penkiolikametė Howeida drauge su tėvu, pamote ir šešiais netikrais broliais bei seserimis gyveno kaime, esančiame už 20 kilometrų nuo Kairo, nedideliame trijų kambarių būste. Vieną dieną kažkas pasibeldė į duris. Už durų stovėjo vyriškis. Po trumpo pokalbio su tėvu ir pamote sutarta: Howeidą ištekino už vyro iš Saudo Arabijos – maždaug už 1750 eurų.

Už nuotaką gauti pinigai šeimai buvo neįsivaizduojamai milžiniška suma, ne vienų metų darbo užmokestis. „Viskas atrodė taip viliojamai. Mano šeima sakė, kad gausiu gražių rūbų ir dovanų. Buvau dar tokia jauna... Galiausiai sutikau“, – pasakoja Howeida.

Deja, nebuvo taip paprasta, kaip mergaitė įsivaizdavo. „Buvau dar nekalta. Anuomet dar tikėjau meile. Pirmoji naktis buvo siaubinga“, – pasakojo Howeida. „Santuoka“ tęsėsi 20 dienų, per kurias ji buvo daug kartų išprievartauta. Tada vyras išvažiavo, mat baigėsi jo atostogos.

Nors pirmoji santuoka ją psichiškai traumavo, šeima ir kitais metais pardavė ją, šįkart – turistui iš Kuveito, nors jis sumokėjo už „nuotaką“ tik 600 eurų, mat ji jau buvo praradusi nekaltybę. Šiandien Howeidai – jau 28-eri. Per tą laiką ji buvo aštuonis kartus „ištekėjusi“.

Howeidos likimas – ne pasakų podukros dalia

Howeidos gyvenimo istorija nėra išskirtinė, – aiškino vokiečių autorėms advokatas Ahmedas Moselhy, konsultuojantis nevyriausybines organizacijas prostitucijos ir prekybos žmonėmis klausimais.

„Nemažai mergaičių leidžiasi taip ištekinamos laisva valia, norėdamos padėti savo šeimoms. Ir tai daro ne kartą, nes prie pinigų priprantama“, – sako Moselhy ir pateikia makabriškus paskaičiavimus: „Šeimos čia turi po aštuonis ir daugiau vaikų. Kiekviena dukra reiškia naują automobilį ar naują namo aukštą.“

Be to, Kairo apylinkėse klesti skurdas. Ketvirtadalis žmonių čia priversti išsiversti su mažiau nei 2 doleriais per dieną. Tai sekso turistams – tik į naudą. Kartais už mergaitę jie pasirengę sumokėti ir keliolika tūkstančių, priklausomai nuo jos išvaizdos, amžiaus ir nekaltybės. „Jaunikis“ tokiu būdu nusiperka sau švarią sąžinę, lieka „doras musulmonas“. Teisinių pasekmių tokios santuokos jam nesukelia.

O štai tarpininkams gali tekti brangiai užmokėti. Advokatui Moselhy 2012 metais pavyko sąvadautoją „Ousha“ ir jos pagalbininkus patraukti teisminėn atsakomybėn: už prekybą žmonėmis jie gavo bausmes nuo pusės iki 18 metų kalėjimo. Tačiau gėdingas verslas klesti ir toliau.

Ir nors oficialios statistikos nėra, tačiau, nevyriausybinių organizacijų spėjimu, į Egiptą kasmet atvyksta tūkstančiai vyrų ieškoti nuotakos vasarai.

Howeida – nebe „vasaros nuotaka“. Ji vis dar gyvena pas tėvą ir pamotę. „Aš jų nebebijau. Bet nekenčiu jų. Pirmiausia – tėvo. Kodėl jis leido taip su manim pasielgti?“ – vokietėms prisipažino jauna egiptietė. Ir sakėsi vis dar tyliai puoselėjanti viltį sutikti vyrą, kuris ją vestų iš meilės. Ir ne vienai vasarai.