M. Le Pen antiimigracinė ir antieuropinė pozicija sekmadienį padėjo jai pelnyti rekordinius 34 proc. balsų, t.y. beveik 10,6 mln. rinkėjų balsų.

Kraštutinių dešiniųjų lyderė gavo beveik dvigubai daugiau balsų nei jos tėvas Jeanas-Marie Le Penas antrajame prezidento rinkimų ture 2002 metais, kuriame jis triuškinamai pralaimėjo konservatoriui Jacques'ui Chiracui.

„Nebegalime manyti, kad FN yra vienadienis reiškinys, kuris tuoj baigsis“, – naujienų agentūra AFP sakė politologė Virginie Martin iš KEDGE verslo mokyklos.

Kai šalį vargina didžiulis, 10 proc. siekiantis nedarbas, pagrindines politines partijas purto skandalai, o visuomenė mėgina atsitiesti po virtinės didžiulio masto teroro išpuolių, FN griežtai nacionalistinė retorika pasirodė itin viliojanti kai kurių Prancūzijos regionų elektoratui.

FN siūlymai suvaržyti imigraciją, imtis griežtų saugumo priemonių ir stiprinti protekcionizmą rado atgarsį tarp rinkėjų ekonominio sąstingio apimtose kaimo vietovėse.

„Istorijos vėjai yra kartu su mumis“, – sakė savo pavardės nenurodęs 29 metų Johanas rinkimų vakarą M. Le Pen šalininkams organizuotame vakarėlyje Paryžiuje.

Ne vieną dešimtmetį FN buvo Prancūzijos politikos parijas, sietas su antisemitais, buvusiais kolonialistais ir ksenofobais.

Tačiau kai M. Le Pen 2011 metais perėmė partijos vairą iš savo tėvo, FN ėmėsi žingsnių pagerinti savo įvaizdį.

„Istorinis susitarimas“

M. Le Pen pastangos sušvelninti partijos įvaizdį atsipirko per regioninius ir vietos rinkimus, o sekmadienį jos surinktas balsų skaičius yra istorinis rezultatas šiai politinei jėgai.

Šie rezultatai „turėtų būti laikomi tuo, kas yra: paramos kraštutiniams dešiniesiems Prancūzijos visuomenėje normalizavimas“, - rašė istorikas Nicolas Lebourg'as dienraštyje „Liberation“.

Be to, partijos deklaruojama griežta pozicija dėl imigracijos ir Prancūzijos identiteto apsaugos sklandžiai įsiliejo į didžiųjų šalies politinių partijų diskursą.

Nesėkmę patyrusio konservatorių kandidato Francois Fillon'o rinkimų programoje buvo raginimų įvesti metines imigracijos kvotas ir uždrausti moterims šalies paplūdimiuose vilkėti visą kūną dengiančius maudymosi kostiumėlius – vadinamuosius burkinius.

„FN sugebėjo įskiepyti savo identiteto politiką visam šalies politiniam spektrui“, – sakė sociologas, vienas geriausių FN ekspertų Sylvainas Creponas.

Jėgos, iki šiol blokavusios 1972 metais įkurtam FN kelią į prezidento postą, taip pat silpsta.

Nepaisant raginimų blokuoti M. Le Pen, beveik trečdalis rinkėjų sekmadienį nepasirinko nei jos, nei centristo Emmanuelio Macrono, ir tai yra didžiausias per beveik 50 metų skaičius rinkėjų, antrajame rinkimų ture nusprendusių nesirinkti nė vieno iš dviejų kandidatų.

M. Le Pen prieš antrąjį rinkimų turą taip pat sudarė savo pirmąjį politinį aljansą, užsitikrinusi dešiniojo sparno euroskeptiko, kurį pergalės atveju žadėjo skirti premjeru, palaikymą.

Jos politinė sąjunga su Nicolas Dupont'u- Aignanu traktuojama kaip ženklas, rodantis, kad FN tolsta nuo savo ankstesnio politinio parijo statuso.

„Tai absoliučiai istorinis susitarimas. Jo dėka FN atsidūrė vienoje gretoje su klasikinėmis politinėmis partijomis“, – sakė politologė V. Martin iš KEDGE verslo mokyklos.

„Jie (FN) dabar ieško būdo normalizuotis“, – pridūrė ji.

Po sekmadienį patirto pralaimėjimo M. Le Pen sakė, kad jos partijai būtinos „didžiulės permainos“ prieš birželį vyksiančius parlamento rinkimus. Vienas iš jos patarėjų užsiminė, kad FN netgi gali pakeisti savo pavadinimą.

Dabar M. Le Pen tikslas yra smarkiai padidinti Nacionaliniame Susirinkime partijos turimų vietų skaičių. Dabartiniame parlamente dirba tik du įstatymų leidėjai iš FN.

M. Le Pen taip pat teks ieškoti būdų nuraminti partijos kairįjį sparną, nusivylusį rinkimų kampanija, per kurią būta rimtų nesėkmių, įskaitant jos prastą pasirodymą televizijos debatuose su E. Macronu ir jos miglotus pasisakymus apie FN seniai deklaruojamą tikslą, kad Prancūzija atsisakytų euro.

M. Le Pen ambicinga 27 metų dukterėčia Marion Marechal-Le Pen, kuri nuo 2012-ųjų yra parlamento narė, pareiškė, jog dabar metas „apmąstymams“.

Kol kas M. Marechal-Le Pen tikina „neturinti absoliučiai jokio noro“ kandidatuoti į prezidentus. Tačiau ji turi penkerius metus pakeisti nuomonę.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (32)