Kariniai vadai taip pat atgautų įgaliojimus antskrydžiais atakuoti Talibano lyderius. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas dar nepritarė šiam planui. Gali būti įtrauktas ir prašymas, kad kitos NATO šalys taip pat atsiųstų 3-5 tūkst. karių.
Šiuo metu Afganistane yra 13 tūkst. NATO karių, 8 400 iš jų - amerikiečiai. Nors JAV kovinės operacijos prieš Talibaną oficialiai baigėsi 2014 metais, šalies specialiosios pajėgos ir toliau teikia paramą Afganistano kariams.
Vasario mėnesį JAV karių vadas Afganistane generolas Johnas Nicholsonas Senato komitetui teigė, kad jiems trūksta kelių tūkstančių karių. Anot generolo, daugiau karių reikia siekiant išeiti iš aklavietės.
Praėjusį mėnesį, praėjus vos savaitei po mažiausiai 135 karių gyvybes nusinešusio Talibano išpuolio Afganistano karinėje bazėje, Talibanas paskelbė apie savo kasmetinį „pavasarinį puolimą“. Pagrindinis taikinys bus užsienio pajėgos šalyje, jų karinė infrastruktūra bei „jų vietinių samdinių sunaikinimas“.
Visai neseniai Talibano kovotojai užėmė visai prie pat Afganistano Kundūzo miesto esantį rajoną. Grupuotė siekia užimti visą Kundūzo miestą. Tūkstančiams šeimų teko palikti savo namus.
Ankstesnis JAV prezidentas Barackas Obama buvo nustatęs terminus, skirtus sumažinti JAV karių Afganistane skaičių, ir panaikino Pentagono įgaliojimus tiesiogiai atakuoti Talibano lyderius. Tačiau buvęs lyderis buvo priverstas atsisakyti tikslo sumažinti karių skaičių šioje šalyje.
Saugumo padėtis Afganistane yra labai nestabili. Kiekvienais metais pasibaigus atšiauriai žiemai balandį arba vėliausiai gegužę talibai pradeda savo „pavasarinį puolimą“ ir suaktyvina atakas prieš tarptautines pajėgas bei vyriausybę Kabule.
Praeityje žlugo keli Afganistano vyriausybės mėginimai pradėti taikos pokalbius su Talibanu. Daugiau kaip trečdalis šalies yra kontroliuojama ne vyriausybės. Daugelyje regionų vyksta mūšiai.