E. Macrono įkurto judėjimo pavadinimas - „En Marche!“ (liet. „Pirmyn!“), puikiai apibūdina šį ambicingą vyrą – tai žmogus „judesyje“, rašo bbc.com. „Mano tikslas nėra suvienyti dešinę ir kairę, mano tikslas – suvienyti Prancūzijos žmones“, - yra sakęs E. Macronas.

Dirbo bankininku

Po ketverių metų darbo investicijų bankininku „Rothschild&Cie“ banke, kur jis tapo asocijuotu partneriu, E. Macronas pirmą kartą paragavo vyriausybinio darbo Prancūzijos prezidento Francois Hollande’o kabinete.

Ir nors jo varžovė rinkimuose – Marine Le Pen – pavadino jį „Hollande’o klonu“, E. Macronas drąsiai užėmė vietą politiniame centre ir taip už savo nugaros paliko socialistus ir respublikonus – dešimtmečius Prancūziją valdžiusį politinį elitą.

Nepaisant to, kad nemažai Prancūzijos rinkėjų išreiškė nepasitenkinimą Europos Sąjunga, jis aktyviai pasisakė už Europos integraciją. ES rinka yra gyvybiškai būtina vangiai Prancūzijos ekonomikai atsigauti - teigė jis.

E. Macrono kalba laimėjus rinkimus

Gaivaus oro gurkšnis verslui

Prieš tapdamas Prancūzijos ekonomikos ministru 2014 metais, E. Macronas dirbo prezidento Hollande’o ekonominės politikos patarėju.

Nors prieš tai buvo mažai žinomas, greitai jis išgarsėjo kontroversišku „Macrono įstatymu“ - reformomis, kurios leistų parduotuvėms atsidaryti sekmadieniais ir panaikintų reguliavimą tam tikriems pramonės sektoriams.

Šis įstatymas buvo prastumtas tuometinio Prancūzijos premjero Manuelio Vallso, nepaisant didžiulių protestų ir pasipriešinimo partijos viduje.

Daugeliui iš Prancūzijos verslo bendruomenės jis tapo gaivaus oro gurkšniu, pasiūlydamas verslui palankius pokyčius su tikslu paskatinti ekonomikos augimą. E. Macronas kovojo už skaitmeninius startuolius ir skatino tolimųjų reisų autobusų rinkos plėtrą.

Įspūdingas iškilimas

Tačiau nereikėtų pamiršti, kad E. Macronas yra politinis naujokas – jis niekada prieš tai nedalyvavo rinkimuose ir nedaug ką išmano apie spalvingą Prancūzijos politikos virtuvę.

Gimęs Prancūzijos šiaurėje, Amjeno mieste, E. Macronas mokėsi prestižinėje Paryžiaus vidurinėje mokykloje „Lycee Henri IV“. Abu jo tėvai buvo gydytojai. Vėliau jis studijavo filosofiją Paryžiaus Ouest Nanterre universitete, taip pat mokėsi Paryžiaus prestižinėje Nacionalinėje administracijos mokykloje (ENA). ENA tradiciškai yra aukščiausių Prancūzijos valstybės pareigūnų inkubatorius.

Pirmą kartą E. Macronas sutiko F. Hollande’ą 2006 metais ir nepaisant to, kad jam prie širdies buvo centro-dešinė, jis jautėsi gerai ir su socialistais. Tačiau jis niekada nebuvo išrinktas į parlamentą.

Pirmą kartą jis pritraukė visuomenės dėmesį 2007 metais, kai vedė savo buvusią dramos būrelio mokytoją Brigitte Trogneux, vyresnę už jį 24 metais. Ji buvo cituojama „Paris Match“ žurnale: „Būdamas 17 metų, Emmanuelis man pasakė: kad ir ką bedarytum, aš tave vesiu!“

Brigitte buvo gana ryškiai matoma visos prezidento rinkimų kampanijos metu. Žiniasklaida skelbė, kad ji netgi rašo savo vyrui kalbas ir yra viena svarbiausių jo patarėjų.

E. Macrono kalba laimėjus rinkimus

Asmeninės politinės ambicijos E. Macrono galvoje atsirado labai greitai ir jo pozicija vyriausybėje susvyravo jau 2016 metų balandžio mėnesį, kai jis įkūrė „En Marche!“ judėjimą.

F. Hollande’as pagrasino jam atleidimu. „Jeigu negerbi taisyklių, tau čia vietos nėra“, - pasakė prezidentas.

Užsitraukė darbininkų rūstybę

Protesto metu, kurį birželį organizavo Prancūzijos Visuotinė darbo konfederacija, E. Macronui buvo liepta „dingti“ ir jis buvo apmėtytas kiaušiniais po to, kai pasakė vienam protesto dalyviui: „geriausias būdas sau leisti nusipirkti kostiumą yra dirbti“.

Jis atsistatydino rugpjūtį ir pradėjo ruoštis prezidento rinkimams.

Rinkimų kampanijos metu jis ne kartą susidurdavo su įpykusiais darbininkais. Jis buvo nušvilptas ir smarkiai sukritikuotas „Whirlpool“ gamykloje savo gimtajame mieste Amjene – po to, kai jo varžovė M. Le Pen pozavo asmenukėms su darbininkais prie gamyklos vartų.

Imsis reformų

Jo judėjimas „En Marche!“ dabar skaičiuoja daugiau nei 200 tūkst. rėmėjų. E. Macronas išvystė platformą, kurioje derinamos viešos investicijos su verslui palankia politika. Viena jo idėjų yra planai jauniems darbuotojams Prancūzijoje atsisakyti 35 valandų darbo savaitės. „Kai esi jaunas, 35 valandos nėra pakankama. Tu nori dirbti daugiau ir išmokti daryti savo darbą“, - sako jis. Vyresni darbuotojai, pasak jo, turėtų turėti galimybę pasirinkti trumpesnę darbo savaitę.

Jam puikiai sekasi pasirodymai scenoje ir jam jau pavyko pritraukti lojalių rėmėjų. Prieš antrąjį rinkimų turą jį parėmė ne tik dabartinis Prancūzijos prezidentas F. Hollande’as, bet ir ES lyderiai, ir buvęs JAV prezidentas Barackas Obama.

Be savo gebėjimo laviruoti politiniuose vandenyse, jis parodė sugebėjimą suvaldyti kalbas ir įžeidinėjimus apie savo privatų gyvenimą. Atmesdamas kalbas apie tai, kad turi romaną su kitu vyru, jis savo rėmėjams pareiškė, kad jo žmona Brigitte „yra nuolat šalia jo, nuo ryto iki vakaro, ir dabar ji svarsto, kaip fiziškai jis galėtų tai padaryti“.

M. Le Pen pripažino pralaimėjimą

Proeuropietiškų centristinių pažiūrų Emmanuelis Macronas sekmadienį didele persvara laimėjo antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų ratą ir įveikė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų varžovę Marine Le Pen, rodo pirminės prognozės.

E. Macrono kalba laimėjus rinkimus

M. Le Pen pripažino pralaimėjusi, bet pareiškė, kad šių rinkimų rezultatai yra „istoriniai, itin svarūs“ jos vadovaujamam Nacionaliniam frontui (FN).

Trumpame pranešime M. Le Pen nurodė, kad paskambino E. Macronui ir palinkėjo jam sėkmės kovojant su „milžiniškais iššūkiais“. Ji pridūrė, kad ves FN į birželį vyksiančius parlamento rinkimus.

E. Macronas sakė naujienų agentūrai AFP, kad jo pergalė išreiškia „viltį“ ir „naują skyrių“ Prancūzijai.

„Šį vakarą mūsų ilgoje istorijoje prasideda naujas skyrius. Noriu, kad jis būtų vilties ir atsinaujinusio pasitikėjimo skyrius“, – pridūrė jis.

E. Macronui pavyko atremti didelį ultradešiniosios stovyklos iššūkį per balsavimą, laikomą itin svarbiu susiskaldžiusios šalies ir visos Europos ateičiai.

Ekspertai: E. Macrono pergalė sumažins lietuvių nerimą

Centristo Emmanuelio Macrono pergalė Prancūzijos prezidento rinkimuose sumažins lietuvių nerimą dėl Paryžiaus požiūrio į Rusiją, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

„Lietuvos politikai turės mažiau pagrindo nuogąstauti, kad Prancūzija gali palaikyti švelnesnę poziciją Rusijos atžvilgiu, pirmiausiai kalbant apie sankcijas, įvestas po Krymo aneksijos ir agresijos prieš Rytų Ukrainą“, - BNS sekmadienio vakarą sakė politologas.

Balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad E. Macronas antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture surinko 65,5-66,1 proc. balsų ir nugalėjo kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen.

Rinkimų kampanijos metu E. Macronas sakė, kad sankcijos Rusijos atžvilgiu turėtų tęstis.

Pasak R. Vilpišausko, iki šiol neintensyvūs Vilniaus ir Paryžiaus dvišaliai santykiai išrinkus E. Macroną greičiausiai nesikeis. Lietuvos ir Prancūzijos santykiai šalių susitarimuose yra vadinami strategine partneryste.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbus rezultatų prognozes deklaravo pasirengimą bendradarbiauti su naujuoju Prancūzijos prezidentu stiprinant saugumą ir sprendžiant europiečiams svarbius klausimus. Ji pabrėžė vertinanti prancūzų sprendimą kitąmet atsiųsti karių į NATO batalioną Lietuvoje.

Signalas tradicinėms partijoms

Didžiajai Britanijai pernai nubalsavus palikti ES, o Donaldui Trumpui laimėjus JAV prezidento rinkimus balsavimas Prancūzijoje buvo atidžiai stebimas, tikintis įžvelgti ženklų, ar dešiniojo nacionalizmo banga toliau stiprės.

Nors M.Le Pen nebuvo išrinkta prezidente, rinkimų rezultatai Prancūzijoje rodo smunkantį piliečių pasitikėjimą tradicinėmis politinėmis jėgomis, sakė R. Vilpišuaskas.

Per pirmąjį prezidento rinkimų turą Prancūzijoje buvo eliminuoti tradicinių kairiųjų ir dešiniųjų partijų kandidatai. Taip įvyko pirmą kartą nuo 1958 metų.

„Tai apskritai yra rimtas įspėjimas visiems, manantiems, jog tradicinė atstovaujamoji demokratija yra geriausia politinė sistema, nes čia matome, jog rinkėjai galvoja kitaip“, - teigė R. Vilpišauskas.

Pasak jo, Prancūzijai taip pat itin svarbūs bus vasarą vyksiantys parlamento rinkimai, o jų rezultatai E. Macrono politinei jėgai „En Marche!“ parodys, ar prezidentas turės realų palaikymą parlamente.

„Viena vertus, E. Macrono pergalė prezidento rinkimuose suteiks postūmį ir jo judėjimui, kurio kandidatai turėtų laimėti tam tikrą vietų skaičių parlamente. Kita vertus, nėra aišku, ar tų vietų pakaks tam, kad būtų palaikomos naujojo prezidento iniciatyvos reformuojant tiek ekonominę, tiek socialinę politika“, - sakė ekspertas.

„Prezidento iniciatyvos gali būti smarkiai apribotos neturint parlamento ir Vyriausybės paramos, o net jeigu jo judėjimas turėtų reikšmingą vietų skaičių parlamente, kyla klausimas, kaip į reformas reaguos visuomenė, nes Prancūzijoje tradiciškai į kiekvieną reikšmingesnę reformą reaguojama labai audringai ir viešai“, - pridūrė jis.

Vokietijos ir Prancūzijos duetas

R. Vilpišauskas prognozuoja, kad E. Macronui tapus Prancūzijos prezidentu dar labiau suintensyvės Paryžiaus ir Berlyno santykiai, šios šalys turėtų vienytis reformuojant Europos Sąjungą. Tačiau tai lygiai taip pat priklausys nuo rudenį vyksiančių parlamentų rinkimų Vokietijoje.

Berlynas sekmadienio vakarą džiaugėsi prancūzų pasirinkimu. Vokietijos užsienio reikalų ministerija sekmadienio vakarą „Twitter“ paskyroje parašė: „Libert, galit, fraternit (laisvė, lygybė, brolybė) – yra tai, ką šiandien pasirinko Prancūzija. Didžioji tauta buvo, yra ir liks Europoje širdyje“.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pagyrė Prancūzijos žmones: „Džiaugiuosi, kad prancūzai pasirinko europietišką ateitį“.

Pasak R. Vilpišausko, Europos Komisija išrinkus E. Macroną galės jaustis drąsiau.

„Europos Komisija jausis drąsiau, galėdama teikti šiais metais suplanuotus siūlymus dėl tolesnių Europos Sąjungos integracijos krypčių“, - teigė politologas.

Jo manymu, E. Macronui tapus prezidentu, Prancūzija aktyviau įsitrauks ir į derybas dėl Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

„Ponas Macronas nejautė didelės simpatijos tiems argumentams, kuriais grindžiamas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos. Tai gali sustiprinti vadinamąjį kietąjį „Brexit“, - sakė ekspertas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (623)