Prezidentas pasirašė narystės pareiškimą ir sugrįžo islamiškas šaknis turinčią Teisingumo ir plėtros partiją (AKP) per ceremoniją jos būstinėje, pranešė vienas naujienų agentūros AFP fotografas. Partijos pareigūnai pradėjo audringai ploti ir sugiedojo nacionalinį himną.

Dauguma balandžio 16 dienos referendume patvirtintų konstitucijos pataisų, numatančių šalies perėjimą prie prezidentinės sistemos, įsigalios 2019 metais.

Tačiau pataisa, panaikinanti reikalavimą prezidentui būti politiškai neutraliam ir nutraukti ryšius su savo partija, įsigaliojo iškart po referendumo. Tai atvėrė kelią R.T.Erdoganui grįžti į AKP.

Prognozuojama, kad AKP neeiliniame partijos suvažiavime gegužės 21 dieną vėl išrinks R.T.Erdoganą savo pirmininku.

2003-2014 metais premjero poste dirbęs R.T.Erdoganas turėjo pasitraukti iš AKP, kai tapo prezidentu. Tačiau net ir pasitraukęs iš partijos jis nepaleido jos vairo iš savo rankų ir, be kitų klausimų, priimdavo galutinį sprendimą dėl kandidatų į parlamentą sąrašo. Dabar prezidentas turės galimybę vėl oficialiai vadovauti partijai.

Referendume R.T.Erdogano stovykla išplėšė pergalę minimaliu atotrūkiu: už prezidento galių išplėtimą pasisakė 51,4 proc. dalyvavusių rinkėjų, prieš balsavo 48,6 proc., rodo praėjusią savaitę paskelbti oficialūs galutiniai rezultatai.

Didžiausia opozicinė partija dėl pažeidimų atsisakė pripažinti referendumo rezultatus ir mėgino juos apskųsti teismui, bet nesėkmingai. Dabar ji rengia skundą dėl referendumo Europos žmogaus teisių teismui.

2019 metų lapkritį įsigaliojus konstitucijos pataisoms, Turkija pereis prie prezidentinės valdymo sistemos – bus panaikintas premjero postas, o prezidentas įgis teisę skirti ministrus.

Kritikai baiminasi, kad tai atves prie vieno asmens autoritarinio valdymo. Tuo tarpu R.T.Erdoganas ir jo šalininkai sako, kad stipri prezidento institucija garantuos stabilumą ir efektyvesnį valdymą.