„Giliai apgailestaudami turime pripažinti, kad dabartinė šalies vadovybė ir jos globėjai iš Vakarų neįsiklausė į proto ir sąžinės balsą“, - rašoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) pareiškime.
Už Juodkalnijos stojimo į NATO ratifikavimą pasisakė 46 šalies parlamentarų iš 81. Šis balsavimas vyko po to, kai nedidelė protestuotojų grupelė sudegino NATO vėliavą netoli parlamento pastato.
Maskva nurodė, kad parlamento sprendimas rodo „demonstratyvų susidorojimą su demokratinėmis normomis ir principais“.
„Beveik pusės šalies žmonių, pasisakančių prieš NATO prioritetą užsienio politikoje, valia buvo ignoruota“, - teigė URM.
„Maskva negali nevertinti šio žingsnio strateginių pasekmių, todėl mes pasiliekame teisę priimti sprendimus tam, kad apgintumėme savo interesus ir užtikrintumėme nacionalinį saugumą“, - rašo ministerija.
Tikimasi, kad Juodkalnija, turinti 620 tūkst. gyventojų, oficialiai NATO nare taps gegužės pabaigoje, kai Briuselyje vyks NATO viršūnių susitikimas.
Pabaigus Juodkalnijos stojimo procesą, visa Adrijos jūros pakrantė priklausys NATO, kurios narėmis jau yra Graikija, Albanija ir Kroatija.
Ministras pirmininkas Duško Markovičius sako, kad šis įstojimas „teigiamai paveiks padėties regione stabilizavimą“.
Juodkalnijos narystę turi patvirtinti visos 28 NATO narės, iš kurių tik vieniai liko tai padaryti – Ispanijai.