Islam Mitat kilusi iš Maroko. Ahmedas Khalilas kilęs iš Kabulo Afganistane, tačiau vėliau persikėlė gyventi į Jungtinę Karalystę ir tapo Didžiosios Britanijos piliečiu. Jie susipažino interneto svetainėje Muslima.com.
I. Mitat svajojo apie mados dizainerės karjerą ir savo Didžiosios Britanijos pilietybę turinčiame vyre matė galimybę ištrūkti iš pilko egzistavimo netoli Alžyro sienos esančio Udžos mieste.
Praėjus keliems mėnesiams po jų pažinties internete, Ahmedas nuvyko į Maroką su moterimi, kurią pristatė kaip seserį. Jis susitiko su Islam šeima ir pasiūlė jai tekėti. Norėdamas įrodyti, kad jo ketinimai rimti, parodė jos šeimai banko ataskaitas.
„Jis buvo normalus žmogus“, – prisimena Islam, nors ir pripažįsta, kad vyras privertė iškeisti jos įprastus drabužius – aptemptus džinsus ir sportinius marškinėlius – į ilgas sukneles. Kai susituokė, pora iškeliavo į Dubajų, o iš ten į Džalalabadą Afganistane, kur susipažino su Ahmedo šeima. Pasak Islam, dėl prastos saugumo situacijos ji Afganistane pasiliko tik mėnesį, tada grįžo atgal į Maroką.
„Atostogos“ Turkijoje
Ahmedas grįžo į Dubajų, tačiau netrukus paskambino pranešti naujienų. „Jis pasakė man gavęs darbą Turkijoje, – prisimena moteris, – ir mes, aš ir jis, vyksime atostogų.“
„Atostogos“ prasidėjo keistai. Jie vyko ne į kurortą ar viešbutį, o nuskrido į Gazientepą – miestą Turkijos pietuose, pasienyje su Sirija. Tik turkiškai kalbantis vyras nuvežė juos į namą, kuriame buvo pilna vyrų, moterų ir vaikų. Moterys ir vyrai buvo viename kambaryje, vyrai – kitame, prisimena Islam.
Moteris sutrikusi paklausė kitų moterų, kas jų laukia. „Mes vykime į hijrą“, paaiškino jos. Į Siriją.
Hijra (arab. migracija) buvo pranašo Mahometo ir jo pasekėjų – nuo persekiojimo bėgančios musulmonų bendruomenės – kelionė iš Mekos į Mediną, įvykusi 622 metais. Šiuolaikiniame kontekste ji reiškia pabėgimą iš Islamo priešų tironijos į tikinčiųjų karalystę.
„Kai buvome Dubajuje, jis man pasakė: „Turiu tau staigmeną, tačiau atskleisiu ją Turkijoje.“ Tai ir buvo staigmena – kelionė į Siriją“, – pasakoja moteris.
Į jos pasipriešinimą Ahmedas sureagavo šiurkščiai. „Esi mano žmona ir privalai man paklusti“, – paliepė jis jai.
Islam tvirtina, kad Turkijos pasienio pareigūnams norėjo papasakoti apie savo keblia padėtį, tačiau kai ji su kitais priartėjo prie Sirijos sienos, apsauga ėmė šaudyti ir jie spruko į Siriją. Paklaustas apie incidentą pasienyje, Turkijos policijos atstovas spaudai pareiškė negalintis dalintis informacija apie atskirus atvejus.
Mirtis mūšyje
Atsidūrę Sirijoje, jie patraukė į netoliese esantį Jarabluso miestą, keliaujantiems į vadinamąjį kalifatą skirtus svečių namus. Islam pasakoja, kad čia buvo sausakimša žmonių, atvykusių iš „visur“: Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Belgijos, Tuniso, Maroko, Alžyro ir Saudo Arabijos.
Vos tik jie atvyko, Ahmedas buvo išsiųstas į mėnesį trukusius karinius mokymus, o kūdikio besilaukianti Islam liko. Kai baigėsi mokymai, „Islamo valstybė“ išsiuntė jį į mūšį. Pačią pirmą dieną mūšyje prie Kobani jis žuvo.
Po vyro mirties Islam pasakoja patyrusi siaubą. Moteris paprasčiausiai nežinojo, ką dabar daryti. Jai buvo draudžiama bendrauti su paprastais sirais, ji buvo verčiama likti pabėgėlių bendruomenėje.
Netrukus Islam persikėlė gyventi su savo vyro broliu ir jo šeima. Brolis taip pat buvo atvykęs į Siriją, tačiau kai ir jis žuvo, „Islamo valstybė“ perkėlė ją gyventi į svečių namus. Čia ji pasiliko tol, kol gimė jos sūnus Abdullah.
Kai priartėjo kurdų kovotojai, „Islamo valstybė“ nurodė Islam tekėti dar kartą ir bėgti iš teritorijos kur saugiau. Ji ištekėjo už savo pirmojo vyro draugo Abu Talha Al-Almani (jo vardas reiškia „vokietis“). Jis nusivežė Islam į Manbidžą, esantį į šiaurės rytus nuo Alepo, o vėliau priartėjus kurdų pajėgoms teko persikelti į Raką.
Praėjus mėnesiui Rakoje Islam tvirtina išsiskyrusi su Abu Talha, nes jis neleido jai išeiti iš namų. Pasak moters, ji nesiryžo nedelsiant palikti iš baimės. Islam sako sužinojusi, kad pabėgti bandę žmonės neteko savo vaikų arba buvo verčiami ilgas savaites intensyviai mokytis islamo.
Gyvenimas „Islamo valstybės“ širdyje
Vis dėlto, Islam galvojo apie pabėgimą su mažuoju Abdullah. Tik „Islamo valstybė“ dėjo visas pastangas, kad ji ir kiti jos likimo žmonės laikytųsi atokiau nuo vietinių sirų, kurie gali padėti. Už pagalbą grėsė egzekucija. Kontrabandininkai už pagalbą reikalavo lupikiškų mokesčių – 5 tūkstančių dolerių (4600 eurų).
Galų gale, „Islamo valstybė“ privertė Islam ištekėti trečią kartą, šįkart už Abu Abdallah Al-Afghani. Moteris apibūdina jį kaip švelnios sielos žmogų. Jo vardas – jį jam suteikė „Islamo valstybė“ – nurodo, kad jis afganų kilmės. Vis dėlto, Islam tikina, kad jis buvo indas, o jo motina gyveno Australijoje. Ji spėja, kad Abu Abdallah galėjo būti Australijos pilietis.
Nors „Islamo valstybės“ propagandiniai filmukai vaizduoja gyvenimą Rakoje kaip tikinčiojo rojų, tačiau moteris tikina, kad yra kaip tik priešingai. Ji prisimena, kad ten jautiesi taip „lyg būtum miręs, tai ne gyvenimas“.
Ji pasakoja, kad „visada tvyrojo baimė, girdėjosi bombos, ginklai, šaudymai“. Pastaraisiais mėnesiais ėmė trūkti maisto, ilgesniam laikui išjungdavo elektros energiją ir vandenį.
Netrukus Islam susilaukė antro vaiko, jai ir jos trečiam vyrui gimė dukra Maria. Situacija darėsi vis sudėtingesnė, todėl moters noras bėgti vis stiprėjo.
Pabėgimas iš Rakos
Islam pasakoja, kad „Islamo valstybė“ privertė Abu Abdallah padėti ginti Tabkos miestą, esantį Eufrato upe aukštyn nuo Rakos, nuo amerikiečių remiamų kurdų ir arabų kovotojų. Netrukus po to žuvo ir trečiasis moters sutuoktinis.
Tai buvo jos galimybė pagaliau palikti Raką.
Vyro mirtį slėpdama nuo kaimynų ir pažįstamų, Islam pardavė visą savo turtą ir gautus pinigus sumokėjo kontrabandininkams, kad jie saugiai nugabentų ją iki kurdų liaudies gynybos dalinių kontrolės posto.
Liaudies gynybos daliniai, marksistinė grupė, kovojanti su „Islamo valstybe“ visoje šiaurinėje Sirijos dalyje, perdavė Islam ir jos du vaikus – beveik dvejų metukų Abdullah ir dešimties mėnesių Marią – žvalgybos pareigūnams, kurie apklausė ją ir galiausiai įsitikino, kad moteris sako tiesą.
Dabar Islam su savo atžalomis apsistojusi liaudies gynėjų daliniams priklausančiame saugiame name šiaurės Sirijoje. Grupė susisiekė su Maroko ambasada Beirute, kuri atsisakė komentuoti CNN Islam atvejį. Jos tėvas Maroke tikisi, kad karalius Mohamedas VI pamatys CNN reportažus apie jo dukrą ir padės ją sugrąžinti namo.
Tik pati Islam nedega noru sugrįžti. Ji baiminasi dėl savo vaikų saugumo. Moteris viliasi, kad dėl to, kad pirmojo vaiko tėvas turėjo Didžiosios Britanijos pilietybę, šeimai bus išduoti šios valstybės pasai. Arba ji norėtų persikelti į Australiją, kur galėtų gyventi su savo paskutinio vyro Abu Abdallah motina.
Vis dėlto, po odisėjos iš Maroko į Dubajų, paskui Afganistaną, tada Turkiją ir galiausiai į Siriją, Islam jaučiasi sumišusi. „Nežinau, kur keliausiu. Nežinau, nes mano gyvenimas sugriautas“, – apgailestauja ji.
O juk viskas prasidėjo nuo paspaudimo interneto svetainėje.