Tris dešimtmečius J.-L.Mélenchonas priklausė socialistų partijai, o 2002-2005 metais netgi buvo švietimo ministras, bet 2008 metais ryšius su partija nutraukė – „dėl per didelio jos prisitaikymo prie ekonomikos“. „Žmonės tarnauja ekonomikai. O turi būti atvirkščiai“, – teigia komunistu konkurentų vadinamas kandidatas.
Prieš dvi savaites Mélenchonui su kairiąja partija „Maištingoji Prancūzija“ („La France insoumise“) Paryžiuje pavyko mobilizuoti virš 100.000 šalininkų žygiui nuo Bastilijos iki Respublikos aikštės. Nepasiduodanti, maištinga Prancūzija – kaip matyti, šis šūkis prancūzams prie širdies, – komentuoja aukštosios mokyklos Sciences Po Paris politologijos profesorius Alfredas Grosseris.
„Maištingoji Prancūzija“ be kairiojo Prancūzijos komunistų partijos sparno vienija įvairius progresyvius sąjūdžius, profsąjungas ir pavienius asmenis. Šią radikalią kairę remia ir „ekonominės bei ekologinės planinės ekonomikos“ propaguotojai. Nauja konstitucija, ryšių tarp politikos ir finansų sistemos nutraukimas, lobizmo pažabojimas, – tai tik keletas programinių „Maištingosios Prancūzijos“ punktų.
Tikslas – panaikinti „prezidentinę monarchiją“
66-erių Mélenchoną politologas Grosseris laiko antiliberaliausiu iš visų kandidatų. Visą savo sąmoningą gyvenimą buvęs įsitikinęs ekstremalus kairysis, maištingą prancūzų dvasią jis kursto ir dabar. 1789-ųjų revoliucijos tradiciją savo šalininkams Mélenchonas priminė ir uostamiestyje Le Havre, liaudies vadinamame „Stalingradu prie jūros“ (Stalingrad-sur-Mer). Šiam miestui nuo 1965 iki 1995 metų vadovavo komunistai. Dabar liaudis ir vėl atgaus valdžią – be kraujo praliejimo, jo dėka, – skelbia Mélenchonas. „Revoliucijos prie balsadėžių“ idėja, pasak Grosserio, ypač patraukli jauniems žmonėms.
„Maištingosios Prancūzijos“ kandidatas žada padaryti galą šalies prezidentinei sistemai, kurią jis vadina tiesiog „prezidentine monarchija“. Referendume turėtų būti nubalsuota už naują konstituciją, sustiprinsiančią parlamento vaidmenį: ji numato privalomą piliečių nuo 16 metų dalyvavimą rinkimuose, galimybę atšaukti netinkamai dirbančius parlamentarus tarprinkiminiu laikotarpiu bei įteisinti draudimą iki gyvos galvos iš naujo kandidatuoti parlamentarams, prasikaltusiems nesąžiningumu.
Rinkiminės kampanijos Prancūzijoje stebėtojai pabrėžia išskirtinį retorinį Mélenchono talentą ir polinkį į herojiškas istorijos interpretacijas. Ta prasme jis artimas Marine Le Pen, tik šioji kalba apie „tūkstantmetę Prancūziją“ ir sakosi esanti pasirengusi iš paskutiniųjų ginti jos kultūrinę tapatybę. O J.-L.Mélenchonas skelbia bekompromisę kovą už dirbančiųjų interesus.
Grasinimas turtingiesiems: „Kas nenori dalintis, bus priverstas tai daryti“
Mélenchono ekonominė programa – keistas nacionalizmo ir antikapitalizmo mišinys, – analizuoja Vokietijos dienraštis „Die Welt“. Minimalų atlyginimą jis žada padidinti 25 procentais – iki 1326 eurų neto per mėnesį. Neribotos darbo sutartys ateityje turinčios tapti taisykle. Dabartinė 35 valandų darbo savaitė turėtų trumpėti iki 32 valandų, o pensijinis amžius mažėti nuo dabartinio 62 iki 60 metų. Mélenchonas nori įpareigoti valstybę bedarbiams suteikti darbo vietą.
Tokia programa Prancūzijai atneš tik „skurdą ir nesėkmę“, – perspėjo darbdavių susivienijimo prezidentas Pierre Gattazas. „Skurdas ir nesėkmė? Jie jau seniai yra milijonų prancūzų kasdienybė“, – atsikirto „Maištingosios Prancūzijos“ lyderis.
Lėšų savo visuotinės gerovės programai Mélenchonas planuoja gauti perskirstymo keliu. „Kas nenori dalintis, bus priverstas tai daryti“, – sako jis ir žada įvesti 100 procentų pajamų mokestį visiems, kurių mėnesio uždarbis vidutinį atlyginimą viršija 20 kartų. Kas per mėnesį uždirba daugiau nei 33.000 eurų, perviršį turės mokėti tiesiai į valstybės iždą. Drauge radikalus kairysis numatė ir būdus, kaip užkirsti kelią mokesčių bėgliams.
„Turim būtinai palikti Europą, antraip Prancūzija žlugs“
Antieuropinėmis intonacijomis jis sėkmingai varžosi su „Nacionalinio fronto“ lydere. Abu jie su ponia Le Pen kalba labai panašiai: „Turim būtinai palikti Europą, antraip Prancūzija žlugs“, – pastebi politologas A.Grosseris. „Maištingosios Prancūzijos“ pavyzdžiu Mélenchonas ragina sekti ir kitas ES šalis.
Deja, Europos griovimo sėkla krinta į palankią dirvą, nes, kaip prieš metus atskleidė solidus demoskopijos institutas „Pew Research Center“, euroskeptikų Prancūzijoje esama netgi daugiau nei Didžiojoje Britanijoje: Europos Sąjungą teigiamai vertina tik 38 procentai prancūzų. Nemeile Bendrijai juos lenkia tik graikai. Pagaliau net 8 iš 11 kandidatų į Prancūzijos prezidentus yra Europos kritikai, – konstatuoja prancūzų žurnalistas Christophe Barbieras.
Buvusio socialisto J.-L.Mélenchono ir „Nacionalinio fronto“ programoje esama stebėtinai daug paralelių, – pastebi dienraščio „Die Welt“ korespondentė Paryžiuje Gesche Wüpper. Kairuolis kandidatas skelbia išvesiąs Prancūziją iš visų laisvosios prekybos zonų, pasisako už „solidarumu grindžiamą protekcionizmą“.
Priešiškumas Europos Sąjungai eina išvien su priešiškumu Vokietijai
„Neišsižadėkime savo veikimo laisvės ir sprendimų suverenumo dėl Europos Komisijos ir Vokietijos didžiosios koalicijos,“ – skamba maištingas Mélenchono raginimas. Jie primeta mums taupymo politiką, nors kiekvienam aišku, jog nė viena iš šalių nepajėgs apmokėti savo skolų – argumentuoja jis.
Mélenchonas nepraleidžia progos aštriai kritikuoti Angelos Merkel ir jos ekonominės linijos. Vokietija su savo neoliberalia politika ir prieš valstybės skolas nukreipta dogma pavergė kitas Europos šalis, – aiškina jis. Tokia politika yra „vokiški nuodai ir turtingųjų opiumas“.
Vokietijos kanclerė ekstremaliam kairiajam Mélenchonui, kaip ir ekstremaliai dešiniajai Marine Le Pen, yra priešas numeris pirmas. „Ponią Merkel – į šiukšlyną“ (pranc. „A la poubelle, Madame Merkel“), – skandavo jis demonstracijoje 2015 metų vasarą. O kai Vokietijos kanclerė kritikavo neryžtingą Prancūzijos ekonominių reformų politiką, jis „twitteriu“ paleido nuodingą repliką vokiečių kalba: „Maul zu, Frau Merkel. Frankreich ist frei“ (Užsičiaupk, ponia Merkel. Prancūzija yra laisva).
Mélenchonas Europai būtų tokia pati katastrofa kaip ir Le Pen
„Aš priešinsiuos Vokietijai“, – ne sykį skelbė jis rinkiminės kampanijos metu. Ir jei Vokietija nesutiks su naujomis, labiau socialiomis Europos sutartimis, Mélenchonas grasina Europai „frexitu“, pabrėždamas Prancūzijos svorį. „Europa be Prancūzijos yra niekas, mūsų galioje yra daryti pakeitimus“, – tai jau panašu į šantažą. Ir jo šalininkams toks radikalumas patinka.
Kaip ir Le Pen, Mélenchonas reikalauja peržiūrėti santykius su Rusija, – „ne iš žavėjimosi Putinu“, o „vadovaujantis politiniu realizmu“. Dabartinė karinga atmosfera esanti pavojinga. Į Rusiją būtina žvelgti kaip į partnerę, nepriklausomai nuo to, kas yra jos valdžioje, – aiškina kairysis lyderis.
Tik vienu, pabėgėlių, klausimu jis aiškiai skiriasi nuo Le Pen. Jo tikslas – palengvinti politinio prieglobsčio ir prancūzų pilietybės gavimą. Prancūzai su imigrantais turėtų elgtis taip, kaip norėtų, kad ir su jais būtų elgiamasi panašioje situacijoje.
Siekdamas atsiriboti nuo Marine Le Pen, Mélenchonas aiškina, esą, Nacionalinio fronto lyderė veda šalį į pavojingą, galbūt netgi smurtingą nuotykį. O štai jis, priešingai, parengęs metodiškai pagrįstą reformų kelią su konkrečiais etapais ir tikslia veiklos programa.
Analitikai neatmeta scenarijaus, kad antrajame ture rungsis dešinioji populistė su kairiuoju populistu. „Tai būtų košmaras, – sako Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble. – Tuomet tektų atsisveikinti su respublikonišku Prancūzijos racionalumu.“
„Mélenchonas Europai būtų tokia pati katastrofa, kaip ir Marine Le Pen“, – mano ir politologijos profesorius A.Grosseris. Drauge jis tiki, kad Prancūzijos prezidento rinkimuose kartosis panašus scenarijus kaip ir Nyderlanduose, kai prongozuotos katastrofos, laimei, mus aplenkė.