Prieš tai už nepaprastosios padėties pratęsimą pasisakė Nacionalinė saugumo taryba. Dabar galutinį žodį dar turi tarti parlamentas, kuriame valdančioji partija AKP turi daugumą.

Jei nebūtų pratęstas, nepaprastosios padėties galiojimas Turkijoje būtų baigęsis trečiadienį. Saugumo taryba, pasak stoties NTV, argumentavo, kad nepaprastosios padėties pratęsimas užtikrins „priemonių demokratijai, teisinės valstybės principams ir teisėms bei laisvėms apsaugoti tęstinumą“. Anot N. Kurtulmuso, sprendimo tikslas nėra suteikti vyriausybei laisvas rankas, o leisti „kovoti su teroristinėmis grupuotėmis“.

Nepaprastoji padėtis Turkijoje buvo įvesta liepos 20-ąją, praėjus penkioms dienoms po žlugusio karinio pučo. Spalį ir sausį ji pratęsta po tris mėnesius. Galiojant nepaprastajai padėčiai, ribojamos svarbios pagrindinės teisės, kaip susirinkimų ir judėjimo laisvė. Be to, prezidentas turi teisę valdyti dekretu. R. T. Erdoganas aktyviai naudojosi šia teise. Opozicija kaltina jį piktnaudžiaujant savo įgaliojimais, kad apeitų parlamentą ir spręstų ne savo kompetencijos klausimus.

Po nepaprastosios padėties įvedimo Turkijoje daugiau kaip 47 000 žmonių buvo suimti dėl įtarimų sąsajomis su pučistais. Dešimtys tūkstančių viešojo sektoriaus darbuotojų buvo suspenduoti arba atleisti, tarp jų – mokytojai, teisėjai ir policininkai. Buvo sulaikyta ir daug žurnalistų bei akademikų.