Aktyvistai protestuoja prieš ne vieną dešimtmetį trunkantį nepakankamą investavimą šioje Pietų Amerikoje esančioje Prancūzijos valdoje, kurią yra paralyžiavęs kovo 25 dieną 37 profesinių sąjungų paskelbtas visuotinis streikas.
Vietos gyventojai reikalauja „Marshallo plano“ – prancūzų finansinės pagalbos – šiai užjūrio teritorijai atgaivinti, turėdami galvoje Šaltojo karo laikų JAV iniciatyvą, padėjusią atstatyti Vakarų Europą po Antrojo pasaulinio karo.
Sekmadienį vyriausybei buvo išsiųstas protestus inicijuojančio judėjimo „Kolektyvas už Gvianos judėjimą pirmyn“ parengtas septynių puslapių susitarimas „suspenduoti judėjimą jo dabartiniu pavidalu“.
„Siekdami greito pasirašymo, turime suintensyvinti judėjimą“, – sakė Valerie Vanoukia, atstovaujanti labai smulkioms Prancūzijos Gvianos verslo įmonėms.
Ji kalbėjo „Kolektyvo už Gvianos judėjimą pirmyn“ vardu po visuotinio susirinkimo, ragindama visuomenę iš naujo mobilizuotis.
V. Vanoukia pridūrė, kad Velykoms pašalintos barikados bus grąžintos į ankstesnes vietas.
Judėjimo parengtame susitarimo projekte raginama patvirtinti vyriausybės pristatytą daugiau nei milijardo eurų vertės pagalbos priemonių planą ir siūloma atnaujinti dialogą dėl papildomų dviejų milijonų eurų, kurių reikalauja protestuotojai.
V. Vanoukia pabrėžė, kad pradiniame vyriausybės dokumente „nepateikta jokių realių atsakymų“ į klausimus, susijusius su sveikatos apsaugos, švietimu, žeme ir komunomis.
Pasak judėjimo atstovės, dėl finansinės pagalbos dydžio dar būtų galima derėtis, bet dėl kai kurių savo reikalavimų protestuotojai neketina nusileisti.
„Vyriausybė privalo reaguoti į faktą, kad Gvianos žmonės nori prisiimti atsakomybę“, – sakė ji ir pabrėžė, kad judėjime dalyvaujantys demonstrantas nebus baudžiami.
„Sutinkame su respublikos prezidento mums pateiktu siūlymu atnaujinti dialogą“, – sakė V. Vanoukia ir pridūrė: „Siekdami greito atsakymo, toliau didinsime spaudimą“ prieš ateinantį savaitgalį vyksiantį pirmąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą.“
V. Vanoukia sakė esanti tikra, kad „per ateinančias 2–3 dienas judėjimas bus sustabdytas“.
Dėl sostinėje Kajene esančio uosto blokados praktiškai sustojo šviežių produktų tiekimas šioje tarp Surinamo ir Brazilijos esančioje Prancūzijos valdoje, kurią nuo Paryžiaus skiria maždaug 7 tūkst. kilometrų
Dėl protestų taip pat teko neribotam laikui atidėti Prancūzijos kosminių technologijų milžinės „ Arianespace“ raketų paleidimą iš Kuru kosmodromo.
Kuru kosmoso centras yra tapęs ekonominės nelygybės simboliu Gvianoje. Jį supa nutriušę namai ir duobėtos gatvės, bet kosmodromo darbuotojai yra vieni iš nedaugelio gana pasiturinčių žmonių šioje Prancūzijos užjūrio teritorijoje, kur nemaža dalis iš maždaug 244 tūkst. gyventojų neturi elektros arba vandentiekio.
Prancūzijos Gvianoje darbo neturi 23 proc. gyventojų, o 18–25 metų jaunuolių grupėje nedarbo lygis beveik dvigubai didesnis. Vienam gyventojui tenkančios pajamos yra maždaug dvigubai mažesnės negu žemyninėje Prancūzijoje.
Gviana administruojama Prancūzijos nuo XVIII amžiaus pabaigos. Nuo 1852 iki 1946 metų į šią teritorija taip pat buvo siunčiami sunkiesiems darbams nuteisti kaliniai.