Laivų kovinės grupės sudėtyje – „Nimitz“ klasės lėktuvnešis „USS Carl Vinson“, du karo laivai ir dar du karo kreiseriai, rašo BBC.

Iš pradžių buvo numatyta, kad ši laivų grupė lankysis Australijos uostuose, bet vietoje to iš Singapūro ji buvo nukreipta į vakarinę Ramiojo vandenyno dalį.

Anot JAV kariškių, tokios saugumo priemonės imtasi siekiant išlaikyti pasiruošimą regione, šiuo metu karo laivų flotilė juda link vakarinės Ramiojo vandenyno dalies.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau yra sakęs, kad JAV pasirengusi veikti sprendžiant Šiaurės Korėjos branduolines problemas.

„Numeris vienas grėsme regione ir toliau išlieka Šiaurės Korėja, kuri vykdo neapgalvotą, neatsakingą ir situaciją destabilizuojančią branduolinių raketų programą bei jos bandymus“, – sakė JAV Ramiojo vandenyno kariškių komandos atstovas Dave'as Benhamas, rašo BBC.

DELFI primena, kad penktadienį JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas pareiškė, kad JAV msis vienašališkų priemonių, kad atremtų Šiaurės Korėjos keliamą branduolinę grėsmę, jeigu Kinija negalės arba nenorės padėti.

„Mielai su jais bendradarbiautume“, – R. Tillersonas sakė po JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmojo susitikimo su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. „Tačiau suprantame, kad tai jiems kelia unikalių problemų ir iššūkių, tad mes būtume ir esame pasiruošę brėžti savo pačių kursą šiuo klausimu, jeigu Kinija tiesiog negalės koordinuotis su mumis“, – pabrėžė jis.

Šiaurės Korėjos bandymai kelia nerimą

Šiaurės Korėja jau yra įvykdžiusi keletą branduolinių bandymų, tačiau ekspertai prognozuoja, kad ateityje jų gali būti ir daugiau, nes šalis vis artėja prie užsibrėžto tikslo sukurti tokią branduolinę kovinę galvutę, kuri pasiektų JAV.

Trečiadienį vykdydama bandymus Šiaurės Korėja iš rytinio Šinpo uosto paleido vidutinio nuotolio balistinę raketą. Ji buvo nukreipta į Japonijos jūrą.

Šis Japonijos ir Pietų Korėjos pasmerkimo sulaukęs bandymas buvo įvykdytas Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo išvakarėse.

Abiejų šalių lyderiai aptarė Šiaurės Korėjos branduolinių ir raketų gamybos programų suvaldymo galimybes. JAV pamėgino daryti Kinijai spaudimą, mat ji, kaip istorinė Pchenjano sąjungininkė, gali sumažinti susidariusią įtampą.

Kinija, deja, nepademonstravo pakankamo noro izoliuoti savo kaimynę, baimindamasi, kad tai gali paskatinti pabėgėlių krizę, be to, pritraukti JAV karines pajėgas.

Neseniai duotame interviu D. Trumpas pasakė, kad Vašingtonas yra pasirengęs veikti ir tuo atveju, jei Pekinas nesutiks bendradarbiauti. „Jei Kinija nesirengia spręsti Šiaurės Korėjos problemos, tai padarysime mes“, – sakė jis.

Šiaurės Korėja situaciją vertina kaip priartėjimą „prie karo slenksčio“

Jungtinės Tautos yra uždraudusios bet kokius Šiaurės Korėjos raketų arba branduolinius bandymus, tačiau šalis ne kartą pažeidė jai taikomas sankcijas.

Praeitą mėnesį Šiaurės Korėja iš Tongčango regiono, esančio netoli Kinijos sienos, paleido keturias balistines raketas Japonijos jūros kryptimi.

Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe įvertino šį žingsnį kaip parėjimą prie „aukštesnio lygio grėsmių“.

JAV finansų ministerija visiškai neseniai paskelbė sankcijas 11-ai Šiaurės Korėjos verslo atstovų ir vienai įmonei, o JAV politikai entuziastingai parėmė įstatymo projektą, kuriame Šiaurės Korėja įvardijama kaip šalyje vykdomo terorizmo šaltinis.

Šiaurės Korėja perspėjo, kad tuo atveju, jei tarptautinė bendruomenė padidins sankcijas, ji tikrai atsakys tuo pačiu, ir pareiškė, kad dėl JAV veiksmų situacija jau priartėjo „prie karo slenksčio“.

Kinija ilgą laiką buvo artimiausia Šiaurės Korėjos diplomatine sąjungininke ir prekybos partnere, tačiau šalių santykiai gerokai įsitempė, nes Pchenjanas atsisako sustabdyti branduolinius ir raketų bandymus.

Baiminamasi, kad Pchenjanui ilgainiui gali pavykti paleisti didelio nuotolio raketas, kuriomis pavyktų suduoti smūgį į žemyninę JAV teritoriją.

Rusijos žiniasklaida JAV veiksmus sieja su Š. Korėjos pozicija dėl Sirijos

Portalas newsru.com pranešdamas apie JAV Korėjos pusiasalyje dislokuojamus laivus priminė, jog Š. Korėja pasmerkė JAV ataką Sirijoje, po to, kai prieš vietinius gyventojus buvo panaudotas cheminis ginklas.

Kaip rašo newsru.com, šeštadienį Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerija paskelbė pranešimą, kuriame smerkia JAV įvykdytą ataką, kai iš šios šalies laivų Viduržemio jūroje buvo paleistos į Sirijos ginkluotųjų pajėgų bazę nukreiptos raketos.

Ministerija pabrėžė, kad tokie Jungtinių Valstijų vadovybės veiksmai turi būti vertinami kaip „nepateisinamas agresijos prieš suverenią valstybę aktas“. Jie, anot ministerijos, puikiai paaiškina, kodėl Šiaurės Korėjos valdžia laikosi atgrasymo branduoliniais ginklais politikos ir siekia padidinti šalies karines galias, rašo portalas.

DELFI primena, kad per cheminio ginklo ataką Chan Šeichūne Sirijos šiaurės vakaruose, Idlibo sveikatos administracijos duomenimis, žuvo 89 civiliai, tarp jų – 33 vaikai ir 18 moterų. Sirija neigia naudojusi nervus paralyžiuojančias dujas.

Balandžio 6 d. naktį JAV kariuomenė paleido 59 sparnuotąsias raketas „Tomahawk“ į Šairato oro bazę, esančią vakarų Sirijoje netoli Homso. Pasak Pentagono, toje bazėje buvo laikomi cheminiai ginklai ir sirų orlaiviai. Pentagonas nurodė, kad raketomis taikytasi į lėktuvus, įtvirtintus orlaivių angarus, degalų saugyklas ir logistikos objektus, šaudmenų sandėlius, priešlėktuvinės gynybos sistemas ir radarus.

JAV į Sirijos oro bazę paleistos raketos yra pirmas kartas, kai Jungtinės Valstijos tiesiogiai atakavo prezidento Basharo al Assado režimą. Tokius JAV veiksmus griežtai sukritikavo Rusija, pavadino tai agresija prieš suverenią valstybę ir sustabdė dvišalį susitarimą, kuriuo siekiama išvengti lėktuvų susidūrimų šioje karo draskomoje šalyje.