„Norėčiau manyti, kad svarbiausias darbas, kurį mes turime daryti tarpusavyje kaip žmonės, yra darbas ausimis – klausytis“, – sakė pontifikas privačios audiencijos atvykusiai keturių žmonių grupei, kurią šiltai priėmė Vatikane.
„Sugebėjimas įsiklausyti yra labai svarbus. Tie, kurie jį turi – kalba švelniai ir ramiai. Tie, kurie neturi – kalba garsiai, netgi rėkdami, – kalbėjo Pranciškus. – Mes, broliai, visi turime kalbėti ir klausytis švelniai, kartu ieškoti kelio“.
„Ir kai mes klausomės ir kalbamės tarpusavyje, jau esame teisingame kelyje. Dėkoju jums už tai, kad pasirinkote šį kelią ir meldžiu visagalį gailestingą Dievą jus palaiminti. Ir prašau jūsų melstis už mane“, – pasakė jis.
Susitikime su popiežiumi Pranciškumi dalyvavo šiitų teologas Seyedas Ali Raza Rizvi, Britų musulmonų forumui vadovaujantis imamas Moulana Muhammadas Shahidas Raza, Krikščionių musulmonų forumo atstovas Ibrahimas Mogra ir Sayedas Ali Abbasas Razawi, Škotijos bendruomenės „Ahlul Bayt“ vadovas.
Vatikano ir musulmoniško pasaulio santykių atšilimas stebimas nuo 2013 metų, kai prasidėjo Pranciškaus pontifikatas ir atslūgo jo pirmtako Benedikto XVI pontifikatą lydėjusi virtinės vaidų sukelta įtampa.
Pernai iš Argentinos kilęs popiežius priėmė Kairo sunitų dvasinės minties centro „al Azhar“ mečetės didįjį imamą šeichą Ahmedą al Tayebą (Ahmedą Tajibą), su kuriuo vėl turėtų susitikti lankydamasis Egipte šio mėnesio pabaigoje.
Santykius tarp religijų buvo apkartinusi 2006 metų rugsėjį pasakyta Benedikto XVI kalba, kurioje tuometinis popiežius islamą apibūdino kaip smurtinę religiją esą išprovokavusią kruvinus protestus bei išpuolius prieš krikščionis keliose šalyse.
Dialogą tarp religijų Pranciškus laiko vienu savo pontifikato prioritetų, vadindamas fundamentalizmą visų religijų liga.
Pernai pontifikas pelnė daugelio musulmonų prielankumą, kai po apsilankymo migrantų krizės centre atsidūrusioje Lesbo saloje iš jos parsivežė tris Sirijos musulmonų šeimas, kurias Vatikanas apgyvendino Romoje, kol tvarkomi jų prieglobsčio dokumentai.
Tačiau Pranciškus nevengia kartkartėmis paraginti nuosaikiuosius musulmonus pasmerkti ekstremistus, kurie tvirtina vykdantys savo išpuolius islamo vardu.