Antrą bombą, kuri nesuveikė, į metro įnešė taip pat jis. Kol tyrėjai bando nustatyti 22 m. teroristo motyvus ir ieško galimų nusikaltimo bendrininkų, Sankt Peterburgo įstatymų leidimo susirinkimo deputatai reikalauja, kad miesto valdžia atsiskaitytų už biudžeto lėšas, kurios buvo išleistos miesto metro sistemos saugumui užtikrinti.
Jau kitą dieną po teroristinio išpuolio tyrėjai nustatė, kad jį įvykdė išeivis iš Kirgizijos Ošo miesto Akbaržonas Džalilovas. Tyrimo versijoje teigiama, kad iš pradžių jaunuolis bandė įvykdyti sprogimą stotyje „Sukilimo aikštė“, bet po to, kai bomba kažkodėl nesuveikė, paliko ją platformoje po suoliuku. Įtartiną krepšį likus dvidešimčiai minučių iki teroristinio išpuolio pastebėjo teritoriją apeinantis metropoliteno darbuotojas, jis ir iškvietė policiją.
Kol teisėsaugininkai aiškinosi, kas krepšyje, metro traukinyje tarp stočių „Šieno aikštė“ ir „Technologijos universitetas“ A. Džalilovas aktyvino antrą bombą, kuri buvo jo kuprinėje. Sprogimo metu žuvo 14 žmonių, apie 50 keleivių patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų. Iš paties savižudžio teliko galva ir galūnės.
Tai, kad abiem atvejais veikė būtent A. Džalilovas, tyrėjai nustatė peržiūrėję vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Be to, atlikus genetinę ekspertizę paaiškėjo, kad būtent jis paliko pirštų antspaudus ant nesuveikusios bombos.
Reikia pažymėti, kad A. Džalilovas nebuvo įtrauktas nei į Rusijos, nei į savo gimtosios Kirgizijos teisėsaugos institucijų sąrašus kaip ekstremistas (būdamas 16-os metų gavo Rusijos pilietybę, ją turi ir jo tėvas). Sankt Peterburge A. Džalilovas aktyviai sportavo (imtynių sportas), o gyvenimui užsidirbdavo dirbdamas padavėju ir automobilių šaltkalviu.
Tačiau tyrėjai mano, kad neseniai pasisvečiavęs Ošo mieste, o vėliau grįžęs į Sankt Peterburgą, A. Džalilovas per socialinius tinklus susisiekė su savo kraštiečiais, kovojančiais „Islamo valstybės“ gretose. Kirgizijos specialiųjų tarnybų duomenimis, „Islamo valstybėje“ yra daugiau nei tūkstantis išeivių iš šios šalies.
Laiškuose nuo jų jis galėjo gauti gaires, kur ir kaip internete rasti nurodymus, kaip namų sąlygomis pasigaminti sprogmenų (jų sudėtyje buvo trąšoms naudojamos amonio salietros) ir detonatorių. Paskui jis įsigijo plieninių rutuliukų guoliams (Sankt Peterburge jų galima nusipirkti po rublį už vienetą) ir kažkur rado senų automobilinių gesintuvų – į juos paslėpė sprogmenis.
Tad visas pasiruošimas teroristiniam išpuoliui galėjo užtrukti vos porą savaičių ir tekainavo apie kelis tūkstančius Rusijos rublių (apie keliasdešimt eurų). O štai Sankt Peterburgo metropoliteno apsaugos nuo teroristinių išpuolių sistema, kuriai įrengti buvo išleista šimtai milijonų rublių, pasirodė esanti bejėgė prieš vieną teroristą.
Tyrimo dalyviai neatmeta galimybės, kad tai galėjo nutikti dėl metropoliteno apsaugos tarnybos darbuotojų: jie turėjo stebėti metalo detektorių, įrengtų prie įėjimų į metro, parodymus, taip pat dėl policininkų aplaidumo.
Tarnybos nurodymuose teigiama, kad ir vieni, ir kiti turi išskirti tarp keleivių tuos, kurie gali būti priskirti rizikos grupei ne tik pagal prietaisų parodymus, bet ir pagal išvaizdą, profilaktiškai su jais pasikalbėti ir daug kruopščiau patikrinti. Veikiantis metalo detektorius negalėjo nesuveikti, kai pro juos buvo nešami du gesintuvai su plieniniais rutuliukais ir sprogmenimis, o juos apžiūrėjęs net ne specialistas būtų supratęs, kad iš tiesu tai – bombos.
Klausimas apie metropoliteno saugumo sistemos veiksmingumą sudomino ir Sankt Peterburgo parlamento deputatus. Dviejų opozicijos frakcijų, „Teisingoji Rusija“ ir „Obuolys“, atstovai kreipėsi į miesto gubernatorių Georgijų Poltavčenką reikalaudami atsiskaityti už lėšas, išleistas saugumo sistemai per pastaruosius kelerius metus. 2015 m. pabaigoje Smolnas išleido apie 60 mln. rublių (apie vieną milijoną eurų) ir įsigijo iš Maskvos UAB „Sovremennyje naukojemkije technologii“ arkinių metalo detektorių.
Metropoliteno stočių vestibiuliuose įrengti 325 tokie detektoriai. Dabar parlamento nariai reikalauja suteikti informaciją apie šios aparatūros veiksmingumą, pranešti, kiek kartų įsigytoji įranga padėjo užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams, ir paaiškinti, kokias saugumo transporte priemones Smolnas planuoja priimti artimiausiu metu.
Sankt Peterburgo metropoliteno vadovas Vladimiras Gariuginas vakar per susitikimą su žurnalistais papasakojo, kad per praėjusius metus metro darbuotojai metalo detektoriais aptiko apie 10 tūkst. draudžiamų pervežti objektų. Tačiau taip pat paaiškino, kad užtikrinti tokį pat sterilumą, kaip, pavyzdžiui, Pulkovo oro uoste, metropolitenas negali, nes per dieną perveža apie 2 mln. keleivių ir jų kruopšti apžiūra, ypač piko valandomis, paralyžiuotų metro darbą.
