Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, rodos, negali apsispręsti dėl Rusijos. Savo prezidentinės rinkimų kampanijos ir valdžios perėmimo metu jis ne kartą užsiminė, kad gali panaikinti sankcijas, kurios Maskvai buvo įvestos po Krymo aneksijos ir invazijos į Rytų Ukrainą. Deja, tapęs prezidentu, jis ima rodyti abejojimo ženklų.

„Viskas tiesiog priklauso nuo to, ar mes matome, ar nematome pokyčių Rusijos pozicijoje“, – praėjusį mėnesį „ABC News“ laidai sakė JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as, pridūręs, kad JAV administracija nori dirbti su Maskva dėl „bendrų interesų“, pavyzdžiui, kovos su „Islamo valstybe“.

Donaldas Trumpas

Savo ruožtu kiti amerikiečių pareigūnai, kaip šalies ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley, užima gerokai griežtesnę poziciją ir teigia, kad „Jungtinės Valstijos solidarizuojasi su Ukrainos žmonėmis, kurie jau beveik trejus metus kenčia Rusijos okupaciją ir karinę intervenciją“.

Sankcijų šalininkai sako, kad jos privalo būti ir toliau taikomos, kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatsisakys savo pretenzijų į Krymą ir nustos kištis į Ukrainos reikalus. Tokie reikalavimai yra įtraukti į Minsko susitarimą, kuris buvo pasirašytas Baltarusijoje dar 2014 metų rugsėjį bei atnaujintas po metų vasarį.

Sankcijų šalininkai nerimauja, kad D. Trumpo noras tartis su V. Putinu dėl sankcijų panaikinimo mainais į, tarkime, naują ginklų kontrolės sutartį, kaip davė suprasti JAV prezidentas, gali leisti Maskvai išsisukti nuo atsakomybės dėl akivaizdaus tarptautinės teisės pažeidimo. Pati Rusija nerodo jokio noro siekti pažangos šiuo klausimu ir palieka Vakarams patiems spręsti, ką daryti toliau.

Vladimiras Putinas

Vakarų apžvalgininkai ir Kremliaus atstovai sutaria tik dėl vieno dalyko: sankcijos yra pagrindinė gilėjančių Rusijos ekonominių problemų priežastis. Tačiau šiuo atveju nepastebimas vienas ryškus faktas: iš tikrųjų sankcijos ne taip jau smarkiai ir kenkia Rusijai, jeigu iš viso kenkia.

Oficiali statistika tikrai nedžiugina: vienam gyventojui tenkanti Rusijos BVP dalis smuko iki 2007 metų lygio. Iki praėjusių metų rudens, skaičiuojant JAV doleriais, Rusijos BVP buvo 40 proc. žemiau 2013 metų lygio. Skaičiuojant rubliais, nuosmukis siekė 15 proc. Problema yra ta, kad šis nuosmukis mažai ką turėjo bendro su Vakarų sankcijomis, kurios daugiausia yra politinės, o ne ekonominės.

Vakarų sankcijos yra taikomos ribotam skaičiui Rusijos įmonių, pavyzdžiui, statybų milžinei „Strojtransgaz“ bei bankui „Bank SMP“, priklausantiems V. Putino dziudo treneriui Arkadijui Rotenbergui, valstybinei energetikos kompanijai „Rosneft“, kuriai vadovauja buvęs ilgametis V. Putino patarėjas Igoris Sečinas, bei kelioms gynybos sektoriaus milžinėms. Šios įmonės nebegali pasiskolinti tarptautinėse rinkose, joms draudžiama turėti aktyvų Vakarų šalyse.

Oficiali statistika tikrai nedžiugina: vienam gyventojui tenkanti Rusijos BVP dalis smuko iki 2007 metų lygio. Iki praėjusių metų rudens, skaičiuojant JAV doleriais, Rusijos BVP buvo 40 proc. žemiau 2013 metų lygio. Skaičiuojant rubliais, nuosmukis siekė 15 proc. Problema yra ta, kad šis nuosmukis mažai ką turėjo bendro su Vakarų sankcijomis, kurios daugiausia yra politinės, o ne ekonominės.

Vakarų sankcijos taip pat draudžia nedidelei grupei rusų keliauti į Vakarų šalis ar su jomis turėti verslo reikalų bei draudžia perduoti Rusijai karinių technologijų bei pažangios naftos žvalgybos įrangos. Šiuo atveju kalbame apie ne daugiau nei 10 proc. Rusijos ekonomikos. Be to, kadangi Rusijos bankų sistema turi perviršinio likvidumo, visos kompanijos, kurioms taikomos sankcijos, gali be vargo skolintis iš Rusijos bankų tiek, kiek tik nori.

Rusija į Vakarų sankcijas reagavo įvesdavo atsakomąsias sankcijas, daugiausia uždrausdama maisto produktų importą. Dėl to Rusijos vidurinioji klasė neteko tokių delikatesų kaip parmezanas, vytintas itališkas kumpis, norvegiška lašiša bei graikiški apelsinai.

Tik sankcijos nesutrukdė Rusijai išlikti aktyvia pasaulio ekonomikos žaidėja. Šalis vis dar priklauso Pasaulio prekybos organizacijai bei yra Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo narė. Rusija savo užsienio valiutos rezervus yra investavusi į likvidžiausius finansinius instrumentus ir valiutas. Jos valiutai ir užsienio prekybos transakcijoms netaikomi jokie apribojimai. Jos valstybės obligacijų pelningumas yra mažas ir nerodo jokio potencialo augti artimiausiu metu. Rusijai ir Rusijos kompanijoms nėra taikomos priešiškos ekonominės priemonės, kaip protekcionizmas ar antidempingo muitai.

Ribotos galimybės skolintis negali pakenkti šaliai, kuri jau kelerius metus iki 2014 metų mažino savo užsienio skolą. Nuo 2015 iki 2016 metų Rusijos naftos ir dujų gavybos lygis augo sparčiau nei bet kurios Persijos įlankos šalies ar Jungtinių Valstijų, nepaisant technologinio draudimo. Ir Rusija vis dar kasmet eksportuoja ginklų už 14 mlrd. JAV dolerių ir išlieka trečia didžiausia ginklų eksportuotoja pasaulyje po Jungtinių Valstijų ir Kinijos.

Galiausiai Rusijos ekonomikos sveikatą lemia vienas svarbus veiksnys – naftos kaina. Kadangi naftos kainos stabilizavosi, Rusijos ekonomika iš esmės atsigavo ir perėjo į lėtos recesijos fazę. Tad nenuostabu, kad Pasaulio bankas prognozuoja, jog sankcijos nuo Rusijos BVP nukirps ne daugiau nei pusę procentinio punkto. Ir net ši prognozė greičiausiai yra per daug pesimistinė.

Kremlius

Gerokai griežtesnės Vakarų sankcijos galėtų sukelti didesnį skausmą Rusijai ir priverstų ją keisti kursą. Rusijos elitas yra itin priklausomas nuo Vakarų, kurie perka Rusijos naftą ir dujas. Be to, čia turtingi rusai saugo savo turtus ir mokslina savo vaikus. Tikslinės priemonės, kaip keleivinių ar krovininių lėktuvų pardavimas ir aptarnavimas, galėtų parklupdyti Rusiją per kelis mėnesius. Jeigu jos aukso ir užsienio valiutų atsargos būtų įšaldytos, Rusijai kiltų itin rimtų problemų jau per trejus ar penkerius metus.

Tiesa, sankcijos turi didžiulės įtakos vienai sričiai – Rusijos vidaus politikai. Rusijos valdžios kontroliuojama žiniasklaida – o Rusijoje tokia yra beveik visa žiniasklaida – dėl Rusijos dabartinio ekonominio nuosmukio kaltina Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungą. Rusijos prezidentas V. Putinas praėjusių metų spalio 12 d. Maskvoje vykusio VTB investuotojų forumo metu sakė: „Mes nuolat kartojame, kad vadinamosios sankcijos neturi didelės įtakos mums. Tačiau jos turi, ir pagrindinė grėsmė yra technologijų perdavimo draudimas“.

V. Putinui sankcijos yra naudingos, nes padeda didinti prarają tarp Rusijos visuomenės ir bet kokių Vakarų remiamų opozicijos lyderių ar tų, kurie teigia kad Vakarai yra pavyzdys būsimai Rusijos plėtrai.

Gerokai griežtesnės Vakarų sankcijos galėtų sukelti didesnį skausmą Rusijai ir priverstų ją keisti kursą. Rusijos elitas yra itin priklausomas nuo Vakarų, kurie perka Rusijos naftą ir dujas. Be to, čia turtingi rusai saugo savo turtus ir mokslina savo vaikus. Tikslinės priemonės, kaip keleivinių ar krovininių lėktuvų pardavimas ir aptarnavimas, galėtų parklupdyti Rusiją per kelis mėnesius. Jeigu jos aukso ir užsienio valiutų atsargos būtų įšaldytos, Rusijai kiltų itin rimtų problemų jau per trejus ar penkerius metus.

Sankcijos taip pat padidino riziką laikyti turtą užsienyje ir apribojo V. Putino bei kitų Rusijos elito atstovų galimybes investuoti (ar slėpti) savo pinigus užsienyje. Tai, savo ruožtu, suteikė prezidentui didžiulių svertų kontroliuojant savo komandą.

Vladimiras Putinas

Tuo tarpu saujelė Rusijos oligarchų ir su Kremliumi siejamų verslininkų – daugiausia tų, kurie vadovauja valstybinėms įmonėms, – sėkmingai išnaudoja sankcijas savo naudai, kad gautų naujų vidaus rinkai skirtų produktų (dažnai prastesnės kokybės, pervertintų ir nepatikimų) gamybos monopolijų kontrolę.

Iš biudžeto į V. Putinui artimų verslininkų kišenes ėmė byrėti milijardai rublių už pažadus sukurti „Windows“, „iPhone“, GPS, kompiuterių, lėktuvų ir kitų dalykų kopijas. Rusijos gynybos ministerija jau padarė didelės apimties užsakymą „rusiškiems „iPadams“, kurių vienas kainuoja 6 tūkst. JAV dolerių. Dar vienas V. Putino bičiulis – Genadijus Timčenka – monopolizavo prekybą lašiša ir sukėlė jos kainas daugiau nei 200 proc. bei pavertė savo chroniškai nuostolingai veikiančią žuvininkystės bendrovę itin pelningu verslu.

Galiausiai sankcijos tapo spąstais Vakarams. Tebetaikomos jos V. Putinui suteikia papildomos visuomenės paramos ir galimybę dėl savo ekonominių klaidų kaltinti Vakarus. Jų panaikinimas būtų aiškus ženklas, kad Rusijos režimas laimėjo kovą „iki mirties“ su Vakarais. O bet kokios JAV prezidento D. Trumpo užuominos apie prorusiškas nuotaikas gali suteikti daugiau argumentų demokratams kalbėti apie jo įtartiną artumą Maskvai.

Todėl atsidūrę situacijoje, kai bet kuriuo atveju pralaimėtų, Vakarai greičiausiai nieko nedarys: sankcijos liks, o visa situacija bus įšaldyta. Kremlius bus patenkintas. Rusija nenustos kištis į Ukrainos reikalus ir neatsisakys Krymo. Užkietėję V. Putino rėmėjai ir toliau žygiuos Maskvos gatvėmis su plakatais „Putinas vėl visus nurungė“. Ir greičiausiai jie bus teisūs.