„Tai proga susivienyti“, – trečiadienį, kelios valandos po to, kai Britanija oficialiai pradėjo išstojimo procesą, pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.

Deryboms dėl 44 metus Bendrijos nare buvusios Britanijos pasitraukimo numatyti vos dveji metai, o pagrindinis jų darbotvarkės klausimas, kaip sakė J.-C.Junckeris, bus ES piliečių teisės.

Prasidėjus deryboms, tikriausiai – gegužės viduryje arba pabaigoje, tarp prioritetų taip pat bus dedamos pastangos susitarti su Londonu dėl Didžiosios Britanijos neįvykdytų įsipareigojimų, kurių suma, apytikriais skaičiavimais, sudaro 55-60 mlrd. eurų. Šis mūšis veikiausiai užduos toną deryboms likusiais klausimais.

Tačiau dar prieš prasidedant deryboms, Britanija ketvirtadienį imsis didžiulio darbo – iš naujo apsvarstyti nacionalinės teisės santykį su ES direktyvomis tam laikui, kai skyrybos bus baigtos.

Tai svarbu, nes „tą dieną, kai išeisime“, visi turi žinoti, „kad šios taisyklės tebegalioja“, ir žinoti, „kuriais atvejais jos galioja“, trečiadienį kalbėdama parlamente sakė ministrė pirmininkė Theresa May.

Ketvirtadienį vyriausybė paskelbs „baltąją knygą“ – politikos dokumentą, kuriame bus išdėstyti jos planai dėl teisinės revizijos, suteiksiantys parlamentarams galimybę koreguoti įstatymus, įtraukiamus į nacionalinę sistemą.

J.-C.Junckeris savo ruožtu Maltoje susitiks su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Ispanijos premjeru Mariano Rajoy.

„Mes jūsų jau pasiilgom“

D.Tuskas, trečiadienį gavęs britų vyriausybės laišką, kuriuo inicijuojamas 50-asis ES sutarties straipsnis dėl išstojimo, atsisveikino su Britanija.

„Mes jūsų jau pasiilgom“, – pasakė jis.

A.Merkel ragino surengti „teisingas ir konstruktyvias“ derybas ir atmetė Britanijos pageidavimą, kad derybos dėl išstojimo vyktų tuo pačiu metu kaip ir derybos dėl jos būsimų santykių su ES.

Britanija turi vėliausiai iki 2018 metų spalio pateikti skyrybų plano projektą, sakė Europos Komisijos „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier.

Nors Th.May sausio mėnesį pareiškė, kad „jokio susitarimo yra geriau nei blogas susitarimas“, savo laiške dėl „Brexit“ ji laikosi nuosaikesnio tono ir ragina Britaniją bei ES „labai stengtis“ išvengti derybų nesėkmės.

“Šuolio nuo skardžio” scenarijus, pagal kurį Britaniją pasitrauktų iš bloko be jokios sutarties, kėlė nerimą verslo lyderiams: pastarieji taip pat pabrėžė, jog reikia pereinamojo laikotarpio susitarimų, kad skyrybų susitarimą būtų galima laipsniškai įgyvendinti.

Europos Parlamento vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Guy Verhofstadtas sakė, kad toks pereinamasis periodas turėtų būti apribotas trejais metais.

D.Tuskas penktadienį turi paskelbti „derybų gairių“ projektą, o likusių 27 ES narių lyderiai balandžio 29 dieną surengs specialų viršūnių susitikimą šiems planams patvirtinti.

„Didingas momentas“

Kol blokas, anksčiau šį mėnesį paminėjęs savo įkūrimo 60-ąsias metines, „Brexit“ akivaizdoje stengiasi demonstruoti vienybę, Britanijoje ministrė pirmininkė stengiasi suvienyti savo pačios šalį.

Pernai referendume 52 proc. britų balsavo už išstojimą, o 48 proc. – už pasilikimą Europos Sąjungoje, tad šalis liko labai susiskaldžiusi. Šeštadienį demonstracijoje Londone dalyvavo dešimtys tūkstančių ES šalininkų.

Referendumo rezultatai taip pat paskatino Škotijos nepriklausomybės kampanijos atsigavimą, nes škotai balsavo už narystę ES, bet buvo pranokti skaičiumi visos šalies mastu.

„Brangus Donaldai Tuskai, greit pasimatysim su ES“, – ketvirtadienį skelbė Škotijos nepriklausomybę remiančio laikraščio „The National“ antraštė.

Tuo tarpu laikraštis „The Daily Telegraph“ „Brexit“ savo pirmajame puslapyje pavadino „didingu momentu“, cituodamas užsienio reikalų ministrą Borisą Johnsoną, kuris suvaidino svarbų vaidmenį kampanijoje už išstojimą.

„Iš tikrųjų turime visas priežastis trykšti pasitikėjimu“, – laikraštyje rašė B.Johnsonas.