Šis ginčas kelia naujų klausimų dėl olandų finansų ministro J.Dijsselbloemo vadovavimo 19 euro zonos valstybių finansų ministrų.

„Per euro krizę šalys euro zonos šiaurėje pademonstravo solidarumą su krizės ištiktomis šalimis“, – sakė jis interviu, kurį pirmadienį išspausdino Vokietijos laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.

„Aš, kaip socialdemokratas, galvoju, kad solidarumas yra itin svarbus. Bet tie, kas gauna naudos, taip pat turi pareigų, – pridūrė jis. – Negaliu išleisti visų savo pinigų gėrimams ir moterims, o tada prašyti pagalbos.“

Antradienį vakare J.Dijsselbloemas atsisakė atsiprašyti. „Ne, žinoma, kad ne“, – pasakė jis vienam Europos Parlamento nariui, per svarstymą paklaustas, ar atsiprašys.

Tačiau J.Dijsselbloemas susidūrė su Europoje intensyvėjančia kritika.

Didžiausios Europos Parlamento grupės – centro dešinės Europos liaudies partijos (ELP) – lyderis Manfredas Weberis trečiadienį „Twitter“ parašė: „Euro zona yra susijusi su atsakomybe, solidarumu, bet, taip pat, (ir) pagarba. Nėra vietos stereotipams. @J_Dijsselbloem.“

„Tikrai stebiuosi, kaip žmogus su šiomis pažiūromis vis dar gali būti Eurogroupės vadovas“, – sakė Socialistų grupės Europos Parlamente lyderis Gianni Pittella, kuris J.Dijsselbloemo komentarus pavadino „gėdingais“ ir „diskriminaciniais Pietų Europos šalių atžvilgiu“.

Portugalijos užsienio reikalų ministras Augusto Santosas Silva antradienį Vašingtone sakė, kad J.Dijssebloemo pastabos yra „absoliučiai nepriimtinos“ ir kad jis „nėra tinkamas likti Eurogrupės vadovu“.

J.Dijsselbloemas artimiausiais mėnesiais turi netekti Olandijos finansų ministro posto, nes jo Darbo partija patyrė skaudų pralaimėjimą per praeitą savaitę vykusius Nyderlandų parlamento rinkimus.

Tačiau jo turimas Eurogrupės vadovo mandatas galios iki 2018 metų sausio, o ES taisyklės konkrečiai nenumato, kad žmogus, dirbantis šiame poste, būtinai turi būti finansų ministras.

J.Dijsselbloemas buvo giriamas už vadovavimą euro zonai per Kipro ir Graikijos skolų krizes, bet bendrosios valiutos erdvėje seniai tvyro įtampa tarp taupymą stumiančių šiaurinių šalių ir skolų prislėgtų pietinių valstybių.