Per Baltuosiuose rūmuose vykusį susitikimą abiejų šalių vadovai, be kita ko, aptarė ir gynybai Vokietijos skiriamų lėšų didinimo klausimą. Vis dėlto susitikimui pasibaigus D. Trumpas pajuto poreikį papriekaištauti Berlynui dėl neva milžiniško įsiskolinimo tiek Vašingtonui, tiek ir visoms likusioms NATO narėms. Kaip skelbiama „Deutsche Welle“, JAV lyderis kalba taip, tarsi Aljansas būtų kokia nors verslo įmonė, gynyba – teikiama paslauga, o JAV kariai – samdomas personalas, todėl kitoms šalims tenka konkretūs mokestiniai įsipareigojimai.

JAV teisės ir pareigos

Panašu, kad D. Trumpas taip ir nesuprato, kokiais principais pagrįsti politiniai susitarimai, tarptautiniai santykiai ir NATO. Išskirtinė JAV, kaip Vakarų supervalstybės ir galingiausios Aljanso narės, padėtis suteikia šiai šaliai nemažai teisių. Tačiau nevalia pamiršti ir tenkančių įsipareigojimų. Vienas iš jų – užtikrinti savo įtaką Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje, siekiant atgrasyti priešininkus ir sustiprinti sąjungininkų pasitikėjimą.

Angela Merkel ir Donaldas Trumpas

JAV turi daryti tai savanoriškai, vien iš geopolitinių paskatų, siekdamos sustiprinti savo įtaką visame pasaulyje. Kaip šalis vykdo šią priedermę, niekas niekada nevertino. JAV armijoje negalioja valandinių atlygių ar mokesčių sistema, pagal kurią atsiskaitoma, jei tenka pasitelkti JAV pajėgas, kurios gali būti siunčiamos tiek į Ramšteino aviacijos bazę Vokietijoje, tiek į Kabulą, tiek į Seulą.
Nuo pat NATO įkūrimo 1949 metais buvo laikomasi principo, kad išlaidas visada turi prisiimti ta šalis, kurios veiksmai lėmė jų atsiradimą. Kitaip sakant, kiekviena Aljanso narė turi pati padengti su savo šalies kariuomene, jos apginklavimu ir vykdomomis karinėmis operacijomis susijusias išlaidas. Aljansas disponuoja visiškai nedideliu bendru biudžetu, iš kurio finansuojami tarptautiniai štabai ir keletas bendrai vykdomų užduočių. Vadinasi, įsiskolinti viena kitai NATO narės tiesiog negali, kadangi kiekviena savarankiškai rūpinasi savo išlaidomis.

Vokietija jau seniai moka

Remiantis minėtu principu, iki 2 proc. BVP padidintas visų NATO priklausančių valstybių gynybos biudžetas bus skirtas kiekvienos iš jų karinėms pajėgoms stiprinti. Jokių indėlių į NATO, o juo labiau į JAV sąskaitą, tikrai nenumatyta. Reikia tik tikėtis, kad Vokietijos kanclerė priminė JAV prezidentui apie tai, kad Berlynas jau ne vieną dešimtmetį dengia dalį išlaidų, susijusių su įvairių amerikiečių karinių institucijų veikimu šalies teritorijoje. Šias įmokas galima būtų laisvai įvertinti milijardinėmis sumomis. Be to, po Vokietijos susivienijimo JAV karinėms reikmėms skiriamos sumos vis mažėja dėl mažėjančio amerikiečių kontingento.

Su Ramšteine, Štutgarte ir kitose vietose veikiančių bazių išlaikymu susijusias išlaidas labiausiai lemia tai, kad JAV iš Vokietijos kontroliuoja savo karinių pajėgų veiksmus Artimuosiuose Rytuose. Remiantis D. Trumpo logika, Vokietijos mokesčių mokėtojai turėtų padengti ir dėl amerikiečių operacijų Irake ar Afganistane susidarančias išlaidas.

Angela Merkel ir Donaldas Trumpas

Baltųjų rūmų šeimininkas viso šito arba nežino, arba įžūliai ignoruoja. Jo pastaba, kad su JAV elgiamasi nesąžiningai, taip pat, švelniai tariant, visiškai nepagrįsta. Niekas niekada nevertė JAV kur nors dislokuoti savo pajėgas. Niekas nevertė pradėti arba baigti karus. Galima dar kartą pakartoti, kad išlaidų padengimas – jas lemiančios šalies reikalas. Tai juk labai paprasta taisyklė. Tačiau jei asmeninėje realybėje gyvenantis prezidentas įsigeistų šią logiką pakeisti, tektų tiesiog performuoti NATO. Juk Lenkija, Baltijos šalys ir nemažai kitų narių turėtų patvirtinti, kad yra pasirengę sumokėti už atsiunčiamus JAV karius.

Tokiu atveju ir dėl įkainio teiktų apsispręsti. Verta prisiminti, kad JAV pajėgų vykdomų operacijų kaštai kartais tikrai nėra adekvatūs. Jei Lenkijai, Vokietijai ar Lietuvai teks už jas mokėti, tai, vadovaujantis ekonomikos dėsniais, šioms šalis turi būti sudaryta galimybė savo nuožiūra pakoreguoti užsakomas paslaugas. Apskritai būtų įdomu sužinoti, kiek kainuotų diena JAV – branduolinį ginklą turinčios valstybės teikiamos apaugos.

D. Trumpas klysta

Ponas prezidentas turėtų žinoti, kad pasaulis nėra toks primityvus ir nešokinės aplink Ameriką (tiksliau sakant, aplink D. Trumpą), kad ir kaip jis to norėtų. Noras, kad sąjungininkai Europoje daugiau lėšų skirtų savo pačių saugumui ir gynybai, yra suprantamas. Jis išgirstas. Į jį bus atsižvelgta.

Tokiu atveju ir dėl įkainio teiktų apsispręsti. Verta prisiminti, kad JAV pajėgų vykdomų operacijų kaštai kartais tikrai nėra adekvatūs. Jei Lenkijai, Vokietijai ar Lietuvai teks už jas mokėti, tai, vadovaujantis ekonomikos dėsniais, šioms šalis turi būti sudaryta galimybė savo nuožiūra pakoreguoti užsakomas paslaugas. Apskritai būtų įdomu sužinoti, kiek kainuotų diena JAV – branduolinį ginklą turinčios valstybės teikiamos apaugos.

Tai JAV prezidentui gali patvirtinti bet kuris jo kabinete besilankantis generolas, tikrai geriau perprantantis tarptautinius reikalus. Be to, ši tema nėra nauja. Dar aštuntajame dešimtmetyje JAV prezidentas Richardas Nixonas ir Vokietijos kancleris Willy Brandtas svarstė klausimus, susijusius su JAV karių dislokavimo Vokietijoje išlaidomis. Reikia pasakyti, kad tokių absurdiškų reikalavimų kaip D. Trumpas R. Nixonas tikrai nepateikė.

Visiškai neseniai, sakydamas kalbą JAV Kongrese, D. Trumpas pareiškė, kad „pinigai jau teka“, nes sąjungininkai neva pajuto jo spaudimą. Tačiau teisybės dėlei reikia pasakyti, kad iš padidinto Europos šalių gynybos biudžeto JAV nebus skirta nė cento. Panašu, kad ponas prezidentas ir vėl sumelavo.