Pranešama, kad NATO analitikai nustatė, kad taip mėginama nuversti Vokietijos lyderę, kuri visada buvo pagrindinė V. Putino režimui taikomų ekonominių sankcijų šalininkė.

NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro direktorius Janis Sartas leidiniui „Observer“ pasakojo, kad surinkti įrodymai dėl Rusijos kišimosi į Vokietijos reikalus A. Merkel nenaudai, ir pridūrė, kad Rusija jau turi patirties finansuojant ekstremistines grupes Europoje.

J. Sartas sakė: „[Rusija] kuria tinklą, kurį galima kontroliuoti. Galima juo naudotis, kaip jie mėgino padaryti Vokietijoje, bendrai su įstatyminiu pabėgėliu klausimu, siekiant labai rimtai pakirsti politinius procesus.“

„A. Merkel buvo nepalaužiama tolimesnių sankcijų Rusijai remėja, ir jeigu tai būtų tik bausmė, būtų gerai, tačiau tai yra testas, ar jie gali pasiremti iš anksčiau esamomis problemomis ir sukurti momentą, kai Vokietijoje vyksta politiniai pokyčiai“, – toliau aiškino J. Sartas.

„Manau, jie tikrina, ar gali – tokioje didelėje šalyje, turinčioje ne tiek daug silpnų vietų normaliais laikais – iš tikrųjų sukurti aplinkybes per savo įtaką, kai keičiama aukščiausia vadovybė. Jie naudoja rusakalbius, socialinę žiniasklaidą, mėgina pasiremti esančiais nesutarimais. Naudoja kraštutinių dešiniųjų naratyvą ir išnaudoja tai“, – neabejoja ekspertas.

„Apskritai, galima atsekti ekstremistinėms jėgoms Europoje skirtą Rusijos finansavimą. Nesvarbu, kairiosioms ar dešiniosioms – kol jos ekstremistinės, jos puikiai tinka Rusijos paveikslui kaip tinkamos panaudoti taktiniais tikslais, – toliau dėsto J. Sartas. – Mes tai matėme Vokietijoje. Geriausias dezinformacijos įrankis yra tas, kurio tavo oponentas nepastebi.

Štai tada jis yra veiksmingiausias. Norėčiau pareikšti, kad yra nemažai šalių, kurios dar nepastebėjo arba nusprendė nepastebėti.“

Vokietija per pastaruosius metus priėmė daugiau kaip milijoną pabėgėlių – didelė dalis bėga nuo Sirijos pilietinio karo – kuriuos padrąsino A. Merkel pranešimas, kad ji neribos skaičiaus, kiek žmonių gali įsikurti šalyje.

Vokietijos dešiniųjų populistų partija „Alternative für Deutschland“ (vok. „Alternatyva Vokietijai“) kilus pabėgėlių krizei sulaukė daugiau paramos. A. Merkel, iki tol plačiai remta šalies lyderė, sulaukė kritikos – naujausi visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad 81 procentas Vokietijos piliečių mano, kad šalies kanclerė prarado situacijos kontrolę. Ją palaikančiųjų skaičius nukrito į žemiausią lygį per ketverius metus.