Su MH17 katastrofa susijusi byla nagrinėjama pagal Konvencijos dėl terorizmo finansavimo 2.1.b straipsnį. Ši konvencija draudžia „bet kokius veiksmus, kurių tikslas – sukelti mirtį arba rimtus kūno sužalojimus civiliams arba bet kuriems kitiems asmenims, tiesiogiai nedalyvaujantiems kovos veiksmuose ginkluoto konflikto aplinkybėmis“.

Ukraina apkaltino Rusiją dėl raketų žemė–oras tiekimo. Būtent tokia raketa 2014 m. liepos 17 d. ir buvo numuštas reisinis lėktuvas MH17.

Rusijos gynyba Tarptautinio Teisingumo Teisme rūpinasi advokatas iš Londono Samuelis Wordsworthas. Jis tikina, kad teismui nepateikta absoliučiai jokių įrodymų, kad Rusija tiekė kuriai nors šaliai ginklus, žinodama arba numanydama, kad tie ginklai bus panaudoti civilinės paskirties lėktuvui numušti, kaip kad turėtų būti, kad ieškinys atitiktų minėtą 2.1.b straipsnį.

Anot S. Wordsworto, ta šalis, kuri, kaip tvirtinama, būtų pristačiusi raketų kompleksą „Buk“, būtų dariusi tai reaguodama į Ukrainos karinių orlaivių įvykdytus ginkluotus išpuolius. Advokatas perša išvadą, kad ginklų tiekėjo tikslas neturėjo nieko bendro su keleivinio lėktuvo numušimu. Viskas, ko jis galėjo siekti, – tai užkirsti kelią Ukrainos karo lėktuvų agresijai.

Foto: AP/Scanpix

Ekspertai laikosi nuomonės, kad teismas greičiausiai atsižvelgs į įtikinamus argumentus dėl užmačių ar kėslų nebuvimo. Bėda tik ta, kad šie argumentai griauna pirminę standartinę Kremliaus pateiktą versiją, būtent – tvirtinimą, kad Ukraina sąmoningai numušė MH17, kad vėliau galėtų suversti kaltę Rusijai.

„Forbes“ publikacijos autorius mano, kad Maskva bent JTO Tarptautiniame Teisingumo Teisme, kuriame tokia aplinkybė kaip kėslai ar tikslai laikoma kone rimčiausiu argumentu, nutarė netiesiogiai pripažinti, jog Rusija iš tiesų pristatė MH17 numušusią raketą. Rusija ir toliau atsisako pripažinti, kad raketa buvo paleista jos pačios iniciatyva, nors Nyderlandų vadovaujamos Jungtinės tyrėjų komandos, taip pat nepriklausomų „Bellingcat“ tinklo tyrėjų surinkti įrodymai jau nekelia jokių abejonių.

Ekspertai laikosi nuomonės, kad teismas greičiausiai atsižvelgs į įtikinamus argumentus dėl užmačių ar kėslų nebuvimo. Bėda tik ta, kad šie argumentai griauna pirminę standartinę Kremliaus pateiktą versiją, būtent – tvirtinimą, kad Ukraina sąmoningai numušė MH17, kad vėliau galėtų suversti kaltę Rusijai.

Įsidėmėtina, kad pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebandė neigti, jog MH17 buvo numuštas rusiška raketa. Per pirmąjį oficialų kreipimąsi 2014 m. liepos 18 d. V. Putinas pasakė: „Noriu pabrėžti, kad tragedijos būtų pavykę išvengti, jei šioje šalyje būtų įsivyravus taika ir bent jau nebūtų atnaujinti kovos veiksmai pietrytinėje Ukrainos dalyje. Atsakomybę dėl įvykusios kraupios tragedijos, be jokios abejonės, turi prisiimti ta valstybė, kurios teritorija įvyko ši tragedija.“

Po MH17 katastrofos V. Putino propagandos aparatas paskelbė begalę sąmokslo teorijų. Rusijos piliečiai iki šiol tiki, kad nekaltų MH17 keleivių žūtis – Vakaruose rezgamų sąmokslų padarinys. Tačiau Vakaruose žmonės instinktyviai nujaučia tiesą. Vakariečiai tikrai žino, kad MH17 numušė Rusijos remiami separatistai, rašo „Forbes“ apžvalgininkas.

Kyla klausimas, kodėl po dvejų su puse metų V. Putinas veikiausiai nutarė pripažinti, kad MH17 buvo numuštas per nedovanotiną klaidą, ir neneigti, kad raketa, kuria lėktuvas buvo numuštas, pristatyta iš Rusijos. Galbūt jis tikisi, kad teismui nagrinėjant bylą (procesas, beje, gali trukti ketverius metus ar net ilgiau), lemiamas vaidmuo atiteks konkretiems tikslams ar užmačioms.

Gali būti, kad V. Putinas supranta, jog jo tvirtinimai, kad Rytų Ukrainoje nėra Rusijos karių, skamba mažų mažiausiai neįtikinamai. Pagaliau, gali būti, kad V. Putinas tiesiog mąsto, kaip pagaliau pabaigti istoriją, susijusią su MH17 katastrofa. Juk pasaulis įsitikinęs, kad kaltininkas – Rusija, Jungtinių tyrėjų komandos vykdomas tyrimas artėja prie pabaigos, įrodymų vis daugėja, o nukentėjusieji darosi vis labiau įtūžę.

Viena vertus, siekį susitarti dėl finansinės kompensacijos ir atsiprašymą veikiausiai būtų galima paaiškinti kaip sankcijų mažinimo link vedančią taktiką. Kita vertus, V. Putinas turėtų nepamiršti ir Rusijos piliečių reakcijos, supratus, kad jiems buvo meluojama. Jei V. Putinas pasiryš prisipažinti ir už viską sumokėti, vadinasi, jis įsitikinęs, kad tvirtos jo valdžios, kuriai besąlygiškai paklūsta visa šalis, negali susilpninti net smerktinas MH17 numušimo atvejis.