JAV valdininkai ir šaltiniai iš diplomatijos pasaulio teigia, kad bet koks tokio pobūdžio Rusijos pajėgų dislokavimo faktas galimai yra susijęs su dedamomis pastangomis remti karo vadą Khalifą Haftarą.

JAV pareigūnai, sutikę kalbėti tik anonimiškai, papasakojo, kad JAV stebi dalinius, panašius į Rusijos specialiųjų pajėgų kovotojus, ir bepiločius orlaivius Sidi Barrani vietovėje, apie 100 kilometrų atstumu nuo Egipto ir Libijos pasienio, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Egipto saugumo pajėgos pateikė daugiau detalių apibūdindami 22 asmenų Rusijos specialiųjų pajėgų dalinį, tačiau dalinio misijos komentuoti nepanoro. Dar pranešama, kad Rusija vasario mėn. pradžioje panaudojo kitą karinę bazę Egipte, esančią toliau į Rytus, Mersa Matruhe. Ankstesnių pranešimų apie šias galimai dislokuojamas pajėgas nebuvo.

Oficialus Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas pareiškė, kad Egipte specialiųjų dalinių karių nėra. Toks buvo jo komentaras po naujienų agentūros „Reuters“ paskelbto pranešimo apie galimai į Egiptą išsiųstus specialiųjų pajėgų karius.

„Tam tikri Vakarų žiniasklaidos kanalai publikuodami tokio pobūdžio anoniminių šaltinių pareiškimus skleidžia nerimą visuomenėje jau ne pirmus metus. Itin dažnai tokios „vizijos“ aplanko anonimus Ukrainoje ir Baltijos šalyse.“ – teigė I. Konašenkovas, kurį cituoja lenta.ru.

Egiptas savo ruožtu pranešimus apie rusų karių buvimą savo teritorijoje taip pat paneigė. „Egipto žemėje nėra nė vieno užsienio kario iš jokios užsienio šalies. Tai – suverenumo klausimas.“ – užtikrintai pareiškė Egipto kariuomenės atstovas spaudai Tameris al Rifai.

JAV karinių pajėgų atstovai komentuoti šios informacijos nepageidavo. Panašu, kad JAV žvalgybos pajėgos susiduria su daugybe sunkumų, kai tenka vertinti Rusijos kovines veikla. Pagrindinė priežastis, dėl kurios susiduriama su tokio pobūdžio sunkumais, - samdinių ir neuniformuotų karių pajėgų įtraukimas. Egipto šaltinių pateikiamais duomenimis, Rusijos karinių pajėgų orlaivis į Mersa Matruhą atskraidino apie šešis karinius dalinius, o po 10 dienų lėktuvas toliau skrido į Libiją.

Šalia Bengazio esančiai Benina oro pajėgų bazei vadovaujantis Mohamedas Manfouras paneigė informaciją apie galimai K. Haftaro vadovaujamų Libijos karinių pajėgų gautą kovinę paramą iš Rusijos valstybės ar Rusijos karių samdinių. Jis pareiškė, kad rytinėje Libijos dalyje nėra nei Rusijos karinių pajėgų, nei bazių.

Keletas Vakarų valstybių, tarp kurių ir JAV, į Libiją pastaruosius dvejus metus siuntė specialiųjų pajėgų ir karinių patarėjų. Be to, praėjusiais metais JAV karinės pajėgos yra surengusios antpuolių iš oro, siekiant paremti sėkmingą Libijos kampaniją, skirtą išstumti „Islamo valstybės“ kovotojus iš jų tvirtove paversto Surto miesto.

Kilę klausimai dėl Rusijos vaidmens Šiaurės Afrikoje sutampa su vis augančiu Vašingtono nerimu dėl Maskvos planų, susijusių su daug naftos turinčia Libija. Pastaroji po 2011 m. įvykusio NATO paremto sukilimo prieš tuometinį šios šalies lyderį Muammarą Gaddafį yra tapusi skirtingų interesų turinčių tarpusavyje konkuruojančių grupelių kratiniu.

Kol JAV remiama valdžia Tripolyje neranda būtų išspręsti situaciją dėl K. Haftaro, Rusijos valdžios atstovai per pastarųjų kelių mėnesių laikotarpį yra susitikę su abiem konflikto pusėmis. Atrodo, kad Maskva linkusi suteikti K. Haftarui diplomatinę paramą, nepaisant Vakarų lyderių juntamo susierzinimo dėl Rusijos kišimosi į konfliktą Sirijoje ir paramos Sirijos prezidentui Basharui al Assadui.

Kaip „Reuters“ patvirtino samdinių pasamdžiusios įmonės vadovas, kelių dešimčių ginkluotų samdinių iš Rusijos pajėgos Libijos teritorijoje, kontroliuojamoje K. Haftaro, veikė iki vasario mėn.
Aukšto rango JAV kariuomenės vadas, atsakingas už Afrikoje dislokuojamas pajėgas, generolas Thomasas Waldhauseris praėjusią savaitę JAV Senate kalbėjo apie įtaką Libijoje mėginančią daryti Rusiją, kurios tikslas – stiprinti daromą poveikį bet kam, kieno rankose galiausiai bus sutelkta valdžia. „Jie darbuojasi siekdami daryti tam įtaką“, - Senato ginkluotųjų pajėgų komitete kalbėjo jis. Paklaustas, ar toks įvykių scenarijus patenka į JAV interesų sąrašą, jis pateikė vienareikšmiškai neigiamą atsakymą.

JAV žvalgybos atstovas pareiškė, kad Rusijos tikslas Libijoje – atgauti tvirtas pozicijas ten, kur kadaise Sovietų Sąjunga turėjo sąjungininką M. Gaddafį. „Taip pat kaip ir Sirijoje jie, atrodo, mėgina riboti savo karinį įsitraukimą, daro pakankamą įtaką, tam, kad jų ryžtas būtų akivaizdus, tačiau mažiau, nei reikėtų tam, kad jie būtų įvardijami kaip problemos kaltininkai“, - teigė JAV žvalgybos atstovas.

Rusijos pataikavimas K. Haftarui, kuris savo ginkluotus sukilėlius vadina islamo ekstremistais, kurį dalis Libijos gyventojų vertina kaip stiprų vadovą ir kurio jų šaliai po ne vienerius metus trukusio nestabilumo neva labai reikia, skatina įžvelgti paralelių su Sirija – kita ilgamete sovietų bičiule. Paklaustas JAV senatoriaus Lindsey Grahamo, ar Rusija mėgina Libijoje daryti tai, ką darė Sirijoje, Th. Waldhauseris atsakė: „Taip, toks apibūdinimas puikiai tinka“.

Khalifas Haftaras

Vakarų diplomatas, nuomonę išsakyti sutikęs taip pat tik anonimiškai, sakė, kad Rusija žvalgosi galimybių paremti K. Haftarą, nors labiausiai jos dėmesį traukia Libijos naftos ištekliai. „Ganėtinai aišku, kad egiptiečiai palengvina rusų įsitraukimą Libijoje suteikdami jiems galimybę naudotis savo bazėmis. Tikėtina, kad šiuo metu ten vyksta apmokymai“, - teigė diplomatas.

Egiptas mėgina įtikinti rusus, kad šie atnaujintų skrydžius į šią šalį, kurie buvo sustabdyti po to, kai 2015 m. spalio mėn. buvo numuštas iš Šarm aš Šeicho į Sankt Peterburgą skridęs lėktuvas, kuriame buvo 224 žmonės. Atsakomybė dėl lėktuvo numušimo teko Šiaurės Sinajuje veikiančiai „Islamo valstybės“ atšakai. Rusija teigia, kad pirminis jos tikslas Artimuosiuose Rytuose – sustabdyti žiaurių islamistinių grupuočių plitimą. Šį mėnesį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitikęs su Jungtinių Tautų (JT) remiamu Libijos lyderiu Fayezu Seraj žadėjo prisidėti prie Libijos suvienijimo ir dialogo skatinimo.

Akivaizdu, kad Rusija glaudina santykius su Egiptu, su Sovietų Sąjunga ryšius palaikiusiu nuo 1956 iki 1972 m. Šios dvi valstybės praėjusių metų spalio mėn. surengė pirmuosius istorijoje bendrus karinius mokymus. Iki 2011 m. bendrus karinius mokymus Egiptas reguliariai rengdavo su JAV.

Rusų laikraštis „Izvestija“ spalio mėn. rašė, kad Maskva derasi dėl galimybės Egipte turėti ar išsinuomoti karinių oro pajėgų bazę. Šaltiniai iš Egipto savo ruožtu teigia, kad nėra jokios oficialios sutarties, kurioje būtų numatoma galimybė Rusijai naudoti karines bazes Egipte.

Tiesa, verta atkreipti dėmesį į aktyviai vykdomas konsultacijas dėl Libijos. Egiptui neabejotinai kelia nerimą iš vakarinės kaimynės sklindantis chaosas, todėl pastaruosius mėnesius juntamas diplomatinių susitikimų, kuriuose dalyvauja Rytų ir Vakarų lyderiai, suaktyvėjimas.