Taip LRT RADIJUI sako Groningeno universiteto profesoriaus Gerritas Voermanas.
Anot jo, yra daugybė žmonių, nenorinčių pasakyti, kad balsuos už populistus, tad pasitikėti vien apklausomis, šiuo metu rodančiomis, kad G. Wilderso partija netaps didžiausia, neverta.
Tvirtina, kad reikia uždaryti sienas
Agitaciniame filmuke „Laisvės partijos“ lyderis Geertas Wildersas pabrėžia olandų tautiškumą, tradicijas ir kylančias grėsmes tapatybei. G. Wilderso šūkis – „Sugrąžinkime Nyderlandus mums“. Pasak G. Voermano, šis šūkis pagrįstas keliomis politiko išskiriamomis grėsmėmis.
Pasak G. Voermano, pirmoji grėsmė – šalies islamizaciją: „Musulmonų imigrantų antplūdį G. Wildersas suvokia kaip grėsmę olandų kultūrai. Jis teigia, kad šie imigrantai užvaldo šalį, tad ji turi būti vėl išlaisvinta nuo musulmonų ir islamo įtakos. Kitas reiškinys – europinė integracija. Nyderlandai praranda savo tapatybę ne tik dėl islamizacijos, bet ir dėl Europos Sąjungos ir jos įtakos.“
„Laisvės partijos“ lyderis G. Wildersas tvirtina, kad reikia uždaryti savo sienas.
„Kaip olandas, aš sakau, kad to negalime padaryti priklausydami ES. Turime atsikratyti Briuselio, taip, kaip tą padarė Jungtinė Karalystė. Tuo pačiu metu tiems žmonėms, kurie jau yra mūsų šalyje, turime pasakyti – geri laikai baigėsi: jei jūs prisitaikysite ir įsisavinsite mūsų vertybes, mūsų konstituciją, ne tik būsite tokie patys lygūs kaip ir visi kiti, bet ir galėsite pasilikti. Bet jei pradėsite elgtis pagal šariato teisę, mėginsite smurtauti ar grasinsite terorizmu – mes atimsime Nyderlandų pilietybę ir išsiųsime iš savo šalies“, – aiškina G. Wildersas.
Jauna atvykėlių karta negalės įsitvirtinti
Kaip pastebi LRT radijo bendradarbė Nyderlanduose Elona Huijben-Puščiūtė, G. Wildersas rėmėjus traukia ryškiais pasisakymais: „Garsiausia jo frazė – mažiau ar daugiau marokiečių Olandijoje. Skamba kiek diskriminuojančiai, nes visi žino, kad tos problemos yra. Kriminalitetas auga kartu su žmonėmis, kurie su didelėmis šeimomis atvyko į Olandiją ir negalėjo rasti sau vietos visuomenėje.“
E. Huijben-Puščiūtė teigia, kad jauna karta, kurios tėvai sunkiai dirbo, negalės rimtai įsitvirtinti: „Kriminalitetas yra ir nuo jo nedingsi. Tai, žinoma, asocijuojama su pabėgėliais, kurių į Olandiją priimama nemažai. G. Wildersas išsirinko visus programinius taškus, kurie svarbūs eiliniam žmogui – sienos ir pabėgėliai, sveikatos apsauga. Jo programa telpa į veną popieriaus lapą ir daug žmonių gali pagalvoti, kad tai būtent tie dalykai, kurie yra svarbūs.“
Išstoti iš ES kaip Jungtinė Karalystė – itin dažnas G. Wilderso pažadas. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Gedimino Vitkaus, politikas ES sieja su didėjančiais imigrantų skaičiais.
G. Vitkus sako, kad visgi tokia sąsaja – keistoka. „Apie kokius migrantus mes kalbame? Apie emigrantus, kurie nėra ES piliečiai. Jų atvykimas ir patekimas į ES yra nesugebėjimas kontroliuoti sienų ir srautų, kurie patenka į ES. Tai paradoksalu, nes juk pačios valstybės nusprendžia, ką veiks ES“, – tvirtina pašnekovas.
Pasak G. Vitkaus, pačios valstybės suteikia arba nesuteikia galimybes: „Valstybės kuria atitinkamas agentūras, kurios patruliuotų Viduržemio jūroje ir kontroliuotų kas ten vyksta. Tačiau tai daroma labai menkai. Atsakomybė dėl to tenka ne ES institucijoms, o pačioms valstybėms, nes jos taip susitaria. ES negali daryti to, ko valstybės neprašė.“
Politologas G. Vitkus teigia, kad Nyderlandams ES itin svarbi ekonominiu atžvilgiu. Visgi, pastebi jis, euroskeptiškumas šalyje yra padidėjęs. „Jiems atrodo, kad ES išėjo iš rėmų, iš to, kaip jie įsivaizdavo, kokia turi būti. Pirmiausia tai bendroji rinka, galimybė plačiau prekiauti. O štai visi šie federalistiniai projektai arba įsivaizdavimai, kad ES yra kažkokie esybė, turinti savo idėją, kuri daugelio lamdoma, atrodo ne visai priimtina. Jie nori valdyti ir kontroliuoti, tad sienų klausimas iš tiesų yra paradoksalus“, – svarsto pašnekovas.
Randa panašumų su Donaldu Trumpu
G. Voermanas teigia, kad, agituodamas rinkėjus, G. Wildersas pabrėžia tapatybės aspektą, o ne socialinius ar ekonominius klausimus. Pasak politologo, šia tema jis vengia pasisakyti, nes Nyderlandų ekonomika puiki, nedarbas – mažas, taigi nėra ko labai kritikuoti. Paklaustas apie olandų politiko panašumą su JAV prezidentu Donaldu Trampu, G. Voermanas randa panašumų.
Anot G. Voermano, vienas panašumų – abu aktyvūs socialinio tinklo „Twitter“ naudotojai: „Manau, kad G. Wildersas politiko kelią pradėjo gerokai anksčiau nei D. Trumpas, bet panašumų yra. G. Wildersas yra gana kritiškas masinei žiniasklaidai, jis nenori būti kalbinamas, nereaguoja, kai žurnalistai stengiasi su juo susisiekti, prie jo sunku prieiti. G. Wildersas pats pasirenka tinkamas akimirkas, jis nenori derintis. Tačiau naudodamas „Twitter“, jis gali kurti dienotvarkę žiniasklaidai, jo rašymą seka.“
Iki parlamento rinkimų Nyderlanduose liko vos kelios dienos. Kaip ir įprastai, didelis dėmesys skiriamas rinkėjų apklausoms. Paskutinių apklausų duomenimis, G. Wilderso partija konkuruoja su dabartiniais valdančiaisiais – premjero Marko Rutte liberalais, o ir kitos partijos atsilieka ne tiek ir daug.
Nyderlandai turi 150 parlamentarų. Pagal apklausas prognozuojama, kad pirmaujančios partijos Parlamente galėtų gauti maždaug po 25–30 vietų iš pusantro šimto. Taigi, net didžiausioms partijoms reikės labai pasistengti, kad sudarytų vyriausybės formavimui reikalingą daugumą. G. Wilderso planus išstoti iš ES dar labiau temdo tai, kad daug partijų jau dabar atmetė galimybę bendradarbiauti su jo vadovaujama „Laisvės partija“.
Žvelgiant į apklausų duomenis, panašu, kad G. Wilderso partija netaps didžiausia. Tai dar neaišku, bet jų reitingai šiuo metu mažėja. Tačiau G. Voermanas sako, kad apklausos ne visada gali gerai prognozuoti populistinių partijų rėmėjų elgesį.
„Kai klausiama, už ką jie balsuos, yra žmonių, kurie nenori pasakyti, kad balsuos už populistus. Taigi, trečiadienio vakarą gali paaiškėti, kad „Laisvės partija“ yra truputį arba gerokai stipresnė nei rodo apklausos. Turime palaukti ir pamatysime“, – tvirtina G. Voermanas.
Politologai Nyderlandų rinkimus neretai vertina artėjančių prezidento rinkimų Prancūzijoje ir parlamento rinkimų Vokietijoje kontekste. Pasak G. Vitkaus, po rinkimų Prancūzijoje ir Vokietijoje paaiškės, kaip keisis ES: „Tiesą sakant, ES visada keitėsi. Tai, kaip sakė vienas žymiausių Komisijos pirmininkų, yra judantis taikinys arba važiuojantis dviratis. Šie procesai padarys poveikį ir apie tai jau vyksta diskusijos. Yra suformuluoti penki scenarijai, iš kurių reiks pasirinkti ir tam tikrų transformacijų neišvengiamai vyks, yra fragmentacijos pavojus.“
Anot G. Vitkaus, bus matyti, ar Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES – išskirtinis atvejis. „Tačiau tai rodo, kad žmonių galvose gimsta variantai, scenarijai. Šie metai parodė, kad ES yra visų mūsų sukurta, ji sukonstruota žmonių ir gali būti greitai perkonstruota ir pakeista. Kalbant apie tai, kokie žmonės spręs ES ateitį, tai dar sužinosime. Valdžia Vokietijoje keičiasi, keisis Prancūzijoje. Sakykim, tai pagrindinės šalys. Kai žinosime, kokie bus politikai, galėsime pasakyti daugiau“, – aiškina pašnekovas.