JAV siunčia prieštaringus signalus dėl savo politikos Sirijoje, na o Rusija, Turkija ir Iranas ieško pragmatiško bendro buvimo varianto regione, siaubiamo tarptautinių ir vietos konfliktų. Regis, Rusijai ir Turkijai pavyko rasti būdą, kaip siekti didesnių tikslų, sutariant dėl interesų, kurie visada skirs šias dvi šalis, rašo kennan-russiafile.org.
Bendra šių šalių istorija kupina nesutarimų. Jos kovėsi ir skelbė viena kitai karą kas ketvirtį amžiaus, kai abi dar buvo imperijos. Šaltojo karo metu Rusija ir Turkija buvo priešingose pusėse. Posovietiniais laikais jos ėmė artėti viena prie kitos, iš esmės dėl ekonominių priežasčių, na o pastaraisiais metais būta nemažai nesusipratimų. Sirijoje Rusija ir Turkija palaiko skirtingas puses. Ir vis tik kažkokia jėga stumia jas vieną prie kitos, ir toji jėga turėtų būti stipresnė už politiką.
Ketvirtadienį anksti ryte Rusijos bombonešis bombardavo šiaurinį Sirijos Al Babo miestą ir pataikė į pastatą, kuriame buvo dislokuoti Turkijos kariai. Žuvo trys ir buvo sužeisti 11 karių. Tai paskutinis incidentas, su kuriais abiem šalims tenka susitaikyti.
Kalbėdamas telefonu su Turkijos prezidentu Rusijos vadovas Vladimiras Putinas išreiškė liūdesį ir užuojautą dėl įvykusio incidento. Abiejų šalių karo pareigūnai teigė pradėję tyrimą.
Pernai gruodį radikalus turkų policijos karininkas nušovė Rusijos ambasadorių Turkijoje Andrejų Karlovą. A. Karlovas buvo tik ketvirtas Rusijos ambasadorius, žuvęs eidamas pareigas. Ir vis tik abi valstybės apsiėjo be menkiausio konflikto. „Tai galėjo būti bandymas sukelti Rusijos ir Turkijos nesantaiką, – sakė V. Putino atstovas spaudai. – Tačiau mūsų šalys tik artimiau ir veiksmingiau bendradarbiaus (veikdamos) prieš tuos, kurie įvykdė šią provokaciją.“
2015 m. lapkritį turkai pašovė rusų naikintuvą, kuris neteisėtai kirto Turkijos oro erdvę. Nieko panašaus nebuvo nutikę tarp Rusijos ir NATO narės per pastaruosius penkis dešimtmečius. V. Putinas pavadino šį atvejį „dūriu į nugarą“, dviejų valstybių lyderiai nustojo kalbėtis, o Rusija, didžiulė rinka Turkijos prekėms ir paslaugoms, įvedė ekonomines sankcijas pietinei kaimynei. Prireikė mažiausiai pusės metų, kol Rusijos ir Turkijos santykiai pagerėjo.
2016 m. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atsiprašė dėl incidento. Liepą Turkijoje bandyta įvykdyti karinį perversmą, na o Kremlius nedviprasmiškai palaikė šalies vyriausybės pusę. Rašyta, kad Rusijos karinė žvalgyba informavo Turkiją apie gresiantį perversmą (tiesa, Rusija to nei paneigė, nei aptvirtino). Numalšinus perversmą, abi šalys dar labiau suartėjo – priešingai nei Turkijos partnerės Vakaruose, Kremlius niekada nekvestionavo R. T. Erdogano griežtų priemonių prieš žiniasklaidą, nevyriausybines organizacijas bei kitas institucijas, kurias Ankara laikė prisidėjusias prie perversmo.
Ultrakonservatyvus rusų politologas, „Eurazijos“ judėjimo įkūrėjas Aleksandras Duginas neseniai sakė leidiniui „Bloomberg“, kad jis vaidino reikšmingą vaidmenį Rusijos ir Turkijos suartėjimui. Kaip rašė „Bloomberg“, A. Duginas „su pasitenkinimu stebi, kaip Rusija ir Turkija imasi spręsti Sirijos konfliktą, nustumdamos į šoną JAV“.
Ar bus, ar nebus išstumta iš regiono Amerika, Rusijos ir Turkijos bendradarbiavimas Sirijoje, sausumoje – reikšmingas posūkis ir galbūt pranašauja, kaip regionuose galingos valstybės kurs santykius, jei JAV nebūtų ar jos siųstų prieštaringas žinias tarptautinėms partnerėms.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas leido suprasti, kad koncentruosis į kovą su „Islamo valstybe“ (IS) ir derinsis prie Rusijos, kuri remia Sirijos diktatorių Basharą al Assadą. Bet JAV prezidentas taip pat sakė neleisiantis regione įsitvirtinti Iranui, kuris yra didžiausias Sirijos ir Rusijos sąjungininkas regione.
D. Trumpo administracija ieško būdų, kaip išskirti Rusiją su Iranu, bet, regis, tai nebus lengva. Padėtį dar labiau komplikuoja tai, kad JAV susivienijo su YPG pajėgomis, kurios yra pagrindinės ginkluotos pajėgos Sirijos šiaurėje, kur daugiausia turkų. Savaime suprantama, kad turkų ir kurdų pajėgos yra pikčiausi priešai.
Rusija tiesia tiltus į Turkiją. Maskva pripažino išskirtine Turkijos teise laikyti YPG teroristais ir su jais kovoti. Gruodį Turkija, iš pradžių buvusi priešiška B. al Assadui, atsilygino už paslaugą ir suteikė Sirijos ginkluotosioms pajėgoms, remiamos Rusijos karinių oro pajėgų, galimybę užimti Alepą. Kitas taškas – „IS“ kontroliuojamas Al Babo miestas Sirijos šiaurėje.