D. Trumpas stengėsi perteikti savo susirūpinimą šalimi, kalbėti įkvepiančiai. Po neramumų kupinų penkių savo kadencijos savaičių šis netipinis politikas pademonstravo pastangas stabilizuoti administraciją ir galbūt pirmą kartą pamėgino atrodyti toks, koks ir turi būti prezidentas.
Nors stengdamasis kalbėti didingai ir parinkti šalį vienijančius žodžius D. Trumpas kiek ir persistengė, visgi atskleisdamas svarbiausias savo formuojamos politikos užduotis ir dėmesį tokiems klausimams kaip prekyba, gynyba, imigracija ir kova su terorizmu, prezidentas kalbėjo konkrečiai ir nedemonstravo jokių skrupulų. Taigi, apibendrinant būtų galima pasakyti, kad pasakytoji kalba sudarė populizmu ir nacionalizmu atmieštos retorikos įspūdį. Anot D. Trumpo, jo užsibrėžti tikslai turėtų atverti „naują skyrių Amerikos didybės kūrimo istorijoje“.
„Nuo šiol Amerika bus motyvuojama mūsų siekių, o ne slegiančios baimės, įkvėpimą teiks žvilgsnis į ateitį, o ne praeities klaidos, skatins vizija ir nestabdys abejonės“, – sakė D. Trumpas kalbėdamas iš Atstovų rūmų salės tribūnos.
Per audringą rinkimų kampaniją ir pirmąsias neramias kadencijos dienas D. Trumpas nedaug tepadarė, kad prisibelstų į kieno nors kito, išskyrus politinį elitą niekinančių savo rinkėjų, širdis. Tačiau būtent į šį elitą prezidentas ir žvelgė tardamas pakilius žodžius.
Nuo „svarbiausia Amerika“, iki tradicinės diplomatijos
D. Trumpas kiek nuosaikiau nei tikėtasi kalbėjo apie „svarbiausia – Amerika“ užsienio politikos strategiją. Nori nenori, naujam Jungtinių Valstijų vadovui, pradėjus eiti šias atsakingas pareigas, teko kiek sušvelninti 2016 metų rinkimų kampanijos pagrindą sudariusį toną, skelbia nytimes.com.
JAV prezidentas taip ir neištarė savo šūkio „Svarbiausia – Amerika“, kurį nuolat kartojo rinkimų kampanijos metu ir kuris tapo akivaizdžiu simboliu jo planų demonstratyviai plėšyti visas bendradarbiavimo ir aljansų sutartis. Dabar jis sako, kad Jungtinės Valstijos dirbs su sąjungininkais, tiek naujais, tiek senais, įskaitant ir tuos iš musulmoniško pasaulio, esą tikslas bendras – stabilumas ir veiksmingi bandymai užkursti kelią ateitiems kariniams konfliktams. Be to, garsiai išsakė palaikymą ir NATO, kuriam rinkimų kampanijos metu kliuvo kaip reikiant.
„Mes palaikome NATO – Aljansą, kuriam pamatus padėjo pasauliniai karai, Aljansą, kuris Antrojo pasaulinio karo metais sunaikino fašizmą, o per Šaltąjį karą padėjo įveikti komunizmą“, – garsių aplodismentų fone kalbėjo D. Trumpas.
Pirmasis JAV prezidento kreipimasis į Kongresą vyko po itin audringo D. Trumpo debiuto pasaulio politikos arenoje, kai jis ne kartą privertė nejaukiai gūžtis senus Amerikos sąjungininkus dėl keistokų pareiškimų diplomatiniais klausimais ir mįslingų pokalbių telefonu su užsienio valstybių lyderiais. Daugeliu atveju D. Trumpo antradienio kalba, nustebinusi nuosaikumu, tam tikra prasme demonstruoja grįžimą prie tradicinės užsienio politikos (bent jau keliais svarbiais klausimais) – kalbant apie paramą sąjungininkams Europoje ir Azijoje, Izraelį ir Vakarų Krantą bei ištikimybę vadinamajai „Vienos Kinijos“ politikos strategijai.
D. Trumpas kalboje Kongrese pateikė daugiau aiškumo užsienio politikos plotmėje ir nepateikė jokių didesnių siurprizų (tai tikrai malonus siurprizas). JAV prezidento teigimu, jo administracija iš naujo patvirtino „nesunaikinamą aljansą“ su Izraeliu ir įvedė sankcijų fiziniams ir juridiniams asmenims, susijusiems su Irano balistinių raketų programa.
Nepaisant to, D. Trumpas išsamiau apie Irano grėsmę nekalbėjo, nors šis klausimas – vienas iš daugiausiai laiko jo nacionalinio saugumo komandos dienotvarkėje valgančių klausimų. Iš esmės D. Trumpas stengėsi atsiriboti nuo drastiškų pareiškimų ir netgi rėmėsi ankstesnių prezidentų retorika. Pavyzdžiui, kaip prezidentas George‘as W. Bushas, kuris 2002 metais per metinį pranešimą paskelbė apie „blogio ašies“ egzistavimą.
„Mes norime taikos, kad ir kur ją galima rasti. Šiandien Amerika palaiko draugiškus santykius su tais, kurie kadaise buvo priešai. Kai kurie mūsų artimiausi ir patikimiausi sąjungininkai prieš kelis dešimtmečius abiejuose pasauliniuose karuose kovoje priešiškoje pusėje. Ši istorija mums turėtų suteikti vilties ir tikėjimo, kad geresnio pasaulio galimybė tikrai egzistuoja“, – Kongrese kalbėjo D. Trumpas.
Pažvelgęs į savo Gynybos sekretorių Jimą Mattisą, D. Trumpas pabrėžė nurodęs šalies karinėms pajėgoms sukurti planą, kaip sunaikinti „Islamo valstybę“, kurią jis įvardijo kaip „įstatymų nepaisančių laukinių tinklą, kurie žudo tiek krikščionis, tiek musulmonus, visų tikėjimų vyrus, moteris ir vaikus“.
„Mes dirbsime išvien su savo sąjungininkais, įskaitant mūsų draugus ir bendražygius musulmonų pasaulyje – dirbsime tam, kad šis blogis būtų nušluotas nuo mūsų žemės paviršiaus“, – sakė D. Trumpas.
D. Trumpas Kongresą patikino, kad Jungtinės Valstijos Artimuosiuose Rytuose išleido 6 trilijonus dolerių, tačiau nepatikslino, nei kada, nei kam. Dar sakė, kad, jeigu Jungtinės Valstijos tokią sumą būtų išleidusios namie, „mes būtume galėję savo šalį atstatyti – atstatyti du kartus“, gal net tris, jeigu tik šalį valdytų žmonės, žinoję, kaip pasiekti susitarimų ir derėtis svarbiais klausimais.
D. Trumpas taip pat ne kartą pakartojo savo reikalavimą Jungtinių Valstijų partneriams Europoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose „mokėti savo dalį“, padengiant išlaidas strateginėms ir karinėms partnerystėms visame pasaulyje. Šiuo klausimu nepraleido progos pasidžiaugti ir greitais rezultatais, pabrėždamas: „Sakau jums, pinigai plaukia. Labai džiugu“.
Vienintelė D. Trumpo aliuzija į Rusiją buvo netiesioginė, kai prezidentas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „pasirengusios ir norėtų susirasti naujų draugų, sudaryti naujų partnerysčių, kurios padėtų kartu siekti bendrų tikslų“.
Jungtinių Valstijų prezidentas leido aiškiai suprasti, kad stengtis vengti G. W. Busho laikų kišimosi į užsienio valstybių vidaus reikalus ir bandymo per prievartą brukti demokratiją. „Amerika gerbia visų tautų teisę rinktis savo kelią. Mes privalome pasimokyti iš savo praeities klaidų – patys matėme, karus ir destrukciją pasėjome pasaulyje“, – sakė D. trumpas.
„Mūsų užsienio politika skatina tiesioginį, prasmingą ir tvirtą įsitraukimą į pasaulio reikalus. Su savo sąjungininkais visame pasaulyje mes dalijamės savo lyderystės gebėjimais, paremtais esminių saugumo interesų svarba“, – sakė D. Trumpas.
Greičiausiai daugelį nustebino faktas, kad D. Trumpas savo kalboje vos vieną kartą užsiminė apie didžiausią Jungtinių Valstijų ekonominį ir strateginį varžovą Kiniją. D. Trumpas tokią progą ištaikė kalbėdamas apie tai, kiek amerikiečių neteko darbo, Kinijai prisijungus prie Pasaulio prekybos organizacijos. Ir nė žodeliu neužsiminė apie jokį branduolinį pavojų iš Šiaurės Korėjos. D. Trumpas su neslepiamu apmaudu balse pabrėžė, kad Kinija daro per mažai, kad pažabotų Šiaurės Korėjos agresiją.
Pirmadienį Baltuosiuose Rūmuose lankėsi Kinijos užsienio politikos vadovas Yang Jiechi, kuris susitiko su patarėju nacionalinio saugumo klausimais pulkininku generolu H. R. McMasteriu ir trumpai buvo pasveikintas paties D. Trumpo. Antradienį Kinijos pareigūnas susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Rexu T. Tillersonu – sklinda gandai, kad buvo aptartas galimas Kinijos ir Jungtinių Valstijų prezidentų susitikimas įsibėgėjus pavasariui.
Išdėstė aiškesnę politikos viziją
Žemiau apžvelgiami jo kalbos pagrindiniai punktai, kuriais naujasis lyderis stengėsi išaiškinti, kaip jo rinkimų kampanijos akcentai bus perkeliami į vyriausybės darbotvarkę.
– Nacionalinis atsinaujinimas
D.Trumpas vaizdavo savo pergalę rinkimuose kaip populistinį „pasipriešinimą“ ir „žemės drebėjimui“ prilygstantį įvykį, žymintį rinkėjų troškimą atkurti Amerikos išdidumą ir didybę.
Jis žadėjo atnaujinti kariuomenę, nutraukti Amerikos narkotikų epidemiją, atgaivinti vidinių šalies regionų miestus bei sugrąžinti gyvybę „mirštančiai pramonei“.
– Kova su rasizmu
D.Trumpas bandė sumažinti jį užplūdusią kritikos bangą, nes jis lėtai reagavo į rasizmą ir netoleranciją, tuo metu, kai šalyje po jo visuomenę skaldžiusios kampanijos vis dar tvyro įtampa.
Jis pasmerkė virtinę grasinimų, kurių sulaukė žydų bendruomenės centrai, kapinių nuniokojimą bei veikiausiai rasistinį vieno migranto iš Indijos nužudymą.
– Klestinčios rinkos
D.Trumpas gyrėsi, kad į jo prezidentinius pažadus rinkos sureagavo itin palankiai ir kad akcijų kainos ėmė kilti. Jis taip pat teigiamai įvertino draudimą samdyti naujus federalinės vyriausybės darbuotojus.
Jis pažymėjo leidęs naftotiekių statybą, kurią buvo uždraudęs jo pirmtakas. D.Trumpas teigė, tad tai buvo pirmoji jo pergalė siekiant atsisakyti daugybės aplinkos apsaugos priemones reglamentuojančių taisyklių.
– Didžiulė siena
D.Trumpas pažadėjo, kad greitai prasidės „didžiulės sienos mūsų pietiniame pasienyje“ statybos. Tai yra griežtesnio imigracijos įstatymo fizinė išraiška.
Prezidentas tvirtino, kad jo veiksmai, kuriais jis siekia pažaboti imigraciją iš tam tikrų musulmoniškų valstybių, užkirstų kelią „terorizmo pozicijų“ formavimuisi Amerikoje, ir siūlė naują nuopelnais pagrįstą sistemą pagal kurią būtų priimami atvykėliai.
– Prekybos apsauga
D.Trumpas taip pat pažadėjo smarkiai apkarpyti pelno mokestį, kad būtų paskatintas JAV eksportas, ir gyrė savo pirmtako Abrahamo Lincolno „protekcionistinę politiką“.
Jis žadėjo, kad peržiūrėti prekybos susitarimai, spaudimas įmonėms, kad šios neperkeltų darbo vietų už JAV ribų, ir mokesčių apkarpymas „sugrąžins milijonus darbo vietų“.
– Trilijono dolerių infrastruktūros paketas
D.Trumpas paragino Kongresą paremti jo trilijono dolerių vertės infrastruktūros atnaujinimo planą ir priimti jo sistemą „Pirk amerikietišką ir samdyk amerikietį“.
Be to, įstatymų leidėjams jis liepė įsitraukti į pastangas panaikinti ankstesnio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) inicijuotą sveikatos apsaugos reformą ir įgyvendinti planą apkarpyti sveikatos draudimo kainas.
– Pastangos išeiti iš smurto ciklo
D.Trumpas taip pat paragino amerikiečius remti policiją ir smurtinių nusikaltimų aukas. Anot jo, į šias dvi grupes buvę prezidentai nekreipė dėmesio.
Be kita ko, jis tvirtino, kad smurto šaltinis yra migrantai, bei pristatė posėdyje dalyvavusias dviejų Kalifornijos policininkų, kuriuos nušovė nelegaliai šalyje gyvenęs vyras, našles.
– Kariuomenės atnaujinimas
Jungtinės Valstijos dabar gynybai išleidžia maždaug tiek pat pinigų, kiek kitos 14 didžiausius gynybos biudžetus turinčių šalių kartu sudėjus, tačiau D.Trumpas žadėjo, kad per jo kadenciją finansavimas kariuomenei bus didžiausias šalies istorijoje.
Be to, jis tvirtino palaikysiantis NATO aljansą, bet dar kartą pabrėžė, kad narės turi sąžiningai prisidėti prie bloko finansavimo.
Kritikas: šiandien D. Trumpas tapo prezidentu
CNN politikos apžvalgininkas ir pagarsėjęs Donaldo Trumpo kritikas Vanas Jonesas po šios kalbos, o ypatingai po momento, kai D. Trumpas pagerbė per JAV reidą Jemene žuvusio kario našlę teigė, kad būtent nuo šio momento D. Trumpas iš tikrųjų tapo visos JAV prezidentu.
„Tai buvo vienas vienas iš tų nenusakomų momentų JAV politikos istorijoje, – sakė V. Jonesas, – jei jis ras būdą pakartoti tai dar ir dar kartą, jis taps dviejų kadencijų prezidentu“.