Į Maskvos politiką reaguoja ir kitos Šiaurės šalys: kai Rusija dislokuoja vis pažangesnes raketas Kaliningrade, Danija pradėjo svarstyti savo priešraketinio skydo kūrimą, o Norvegija rengiasi į Aljanso batalioną Lietuvoje atsiųsti tankų kuopą.
Suomija trečdaliu sumažino pajėgas prieš penkerius metus, bet Krymo aneksija baigė laikus, kai ji galėjo kliautis savo neutralumu. Vyriausybė parengė ir teiks parlamentui planą 230-ies tūkstančių šauktinių kariuomenę papildyti dar 50-čia tūkstančių karių. Ataskaitoje sakoma, kad nesaugumas išplito. Tiesiogine grėsme Rusijos Helsinkis nepavadino, bet pripažino, kad jėga dabar naudojama greičiau – Maskva siekia turėti įtakos sferą ir strateginius sprendimus priima bei koordinuotą karinę jėgą naudoja staigiai, tad sutrumpėjo laikas reaguoti.
„Atsakome į saugumo aplinkos pokyčius įvairiais būdais – skiriame daugiau išteklių ir keičiame įstatymus. Gynybos ataskaita siūlo gana reikšmingas investicijas į nacionalinę gynybą“, – sako Suomijos gynybos ministras Jusi Niinisto.
Kitą dešimtmetį Suomijos laukia milijardų eurų vertės pirkimai – naujų karo laivų ir lėktuvų, bet kol kas karinis biudžetas sudaro mažiau kaip 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto ir reikšmingiau jį didinti planuojama tik nuo 2021-ųjų. Kol kas papildomų lėšų bus skirta tik parengčiai gerinti.
Stoti į NATO neketinanti Suomija negali kliautis tokiais Aljanso pajėgumais, kaip žvalgybiniai lėktuvai, laikomi Vakarų Vokietijoje.
Ką AWACS mato Kaliningrade, nerimo kelia ne tik Baltijos šalims ir Lenkijai, bet ir NATO narėms Skandinavijoje. Rusija dislokuoja vis naujas raketas – lapkritį atsiuntė „Bastion“, galinčias pasiekti laivus už šimtų kilometrų, plečia „Iskander“ raketų spindulį, o naujoji oro gynybos sistema S-400 gali neprileisti NATO pastiprinimų oru.
„Praeityje matėme, kaip Rusijos kariuomenė, nesileidžiant į detales, iš Kaliningrado galėjo pasiekti trečdalį Lenkijos ir pusę Baltijos šalių. Su nauja sistema tai gali iš esmės pasikeisti“, – mano NATO AWACS lėktuvų eskadrilės atstovas mjr. Johannesas Glowka.
NATO ypač didelį nerimą kelia žinios, kad Rusija pažeidžia vidutinio nuotolio raketų sutartį – tai kertinis susitarimas, turėjęs užtikrinti, kad Europa netaps mūšio lauku.
„Žinoma, Rusija turi visas teisęs stiprinti kariuomenę, ir tai matome. Bet ką iš Rusijos matome dabar – tai jos pasirengimą šią jėgą panaudoti“, – teigia NATO AWACS lėktuvų eskadrilės vado pavaduotojas kmd. Ianas Teakle`as.
Danija staiga pasijuto kur kas lengviau pasiekiama Rusijos raketoms, juolab kai Maskva jau seniau grasino paversti ją branduoliniu taikiniu.
„Su Rusija juokai menki – tai, kas vyksta, yra visai rimta“, – sako Danijos socialdemokratų partijos gynybos atstovas Henrikas Damas Kristensenas.
Centro dešinės vyriausybė kartu su socialdemokratais pradeda svarstyti atsaką – pavyzdžiui, vieną iš fregatų apginkluoti priešraketine sistema.
„Jaučiame politinį procesą, ypač klausydami Donaldo Trumpo, kad turėsime gynybai skirti daugiau lėšų. O jei taip, teks mokytis apsiginti patiems. Dabar neturime nieko, kas apsaugotų nuo raketų“, – teigia Danijos gynybos akademijos oro operacijų centro vadas Karstenas Marrupas.
Tuo metu Pietų Norvegijoje – pasirengimas mūšiui sausumoje. Į Lietuvą prisijungti prie Vokietijos vadovaujamo bataliono gegužę 200 karių vyks su tankų kuopa. Tai ginklas, kurio Norvegijos pajėgos nėra naudojusios, bet NATO daliniai priešakinėse sąjungininkėse turi būti pasirengę stoti į tikrą kovą.
„Norvegija yra priešakyje, kai NATO gerina gebėjimus reaguoti ir atsakyti, kai stiprina ne tik užtikrinimą, bet ir pajėgumus susidoroti su įvairesnėmis situacijomis bei krizėmis“, – tvirtina Norvegijos gynybos ministrė Ine Marie Eriksen Soreide.
Keturiems iš 52 Norvegijos tankų vadovauja pirmoji moteris Telemarko batalione. Jos būrys – vienas iš dviejų, pusmečiui vyksiančių į Lietuvą. „Jaučiu privilegiją, galėdama vadovauti pagrindinės kovos sistemos būriui“, – teigia tankų būrio vadė ltn. Silje Johansen Willassen.