Jaunasis šalies diktatorius Kim Jong Unas sakė, kad ši raketa suteikia Pchenjanui dar vieną būdą surengti branduolinį smūgį.
Sekmadienį atliktas raketos bandymas yra pirmasis didelis su Šiaurės Korėja susijęs iššūkis naujajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui.. Be to, jis labai domina užsienio ginkluotės ekspertus, nes Šiaurės Korėja paskelbė, kad paleido raketą varomą kietuoju kuru.
Jeigu tai tiesa, šis žingsnis žymi didelę pažangą Šiaurės Korėjos pastangose padidinti savo galimybes atakuoti Jungtines Valstijas arba jų artimas sąjungininkes – Pietų Korėją ir Japoniją. Skystu kuru varomos raketos turi būti pripildomos degalų specialiai įrengtoje nuolatinėje starto aikštelėje. Kieto kuro raketos gali būti nuvežtos į bet kurią vietą ir bet kada paleistos nuo mobiliųjų įrenginių.
Modernūs degalai
Kieto kuro raketos būna iškart parengtos skrydžiui, todėl gali būti greičiau paruoštos startui. Taigi, padidėja šių ginklų mobilumas, ir juos tampa sunkiau aptikti iki paleidimo.
Daugumos dabartinių Šiaurės Korėjos raketų varikliai naudoja skystus degalus, o raketa paprastais jų pripildoma starto aikštelėje, prieš pat paleidimą. Per kelerius pastaruosius metus šalies išbandytos ilgojo nuotolio raketos, panaudotos kosminiams palydovams iškelti, buvo varomos skystuoju kuru.
Jungtinės Tautos tokius bandymus yra uždraudusios savo rezoliucijomis.
„Skysti degalai veikiau yra 7-o ir 8-o dešimtmečio technologija. Kietasis kuras yra šiuolaikiniai raketų degalai“, – sakė Pietų Korėjos vyriausybės finansuojamo Mokslo ir technologijų politikos instituto analitikas Lee Choon-geunas.
„Štai kodėl manome, kad jų naujausias (kieto kuro raketos) paleidimas yra svarbus įvykis“, – pridūrė jis.
Iki sekmadienį įvykdyto bandymo analitikai buvo įsitikinę, kad Šiaurės Korėja kieto kuro variklius naudoja tik iš povandeninių laivų paleidžiamose balistinės raketos, panašiose į išbandytą pernai rugpjūtį, taip pat trumpojo nuotolio raketose KN-02.
Jeigu pranešimai, kad naudoji raketa naudoja kietąjį kurą, tai reikš, kad Šiaurės Korėja turi raketą, kurią galima paleisti iš bet kurios šalies vietos, naudojant vilkikus su paleidimo įrenginiais.
Povandeniniai laivai taip pat gali raketas paleisti slapta, bet Pchenjanas jų turi nepakankamai.
Be to, ekspertai abejoja, ar KN-02, galinti nuskrieti apie 120 km, pajėgi nešti branduolines kovines galvutes.
Nepriklausomi šaltiniai negalėjo patvirtinti Šiaurės Korėjos pareiškimo, bet Lee Choon-geunas sakė, kad iš starto vaizdo įrašo ir nuotraukų galima daryti išvadą, kad naujoji raketa galbūt tikrai varoma kietu kuru.
Šiaurės Korėjos žiniasklaida citavo Kim Jong Uną , pareiškusį, kad šalies raketų pramonė „radikaliai pasuko“ nuo skystojo kuro raketų prie varomų kietu kuru.
„Pukguksong 2“
Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida sekmadienį tvirtino, kad buvo paleista „žemė–žemė“ tipo raketa „Pukguksong 2“ galinti nešti branduolines kovines galvutes. Tikėtina, kad ji yra iš povandeninio laivo paleidžiamos raketos „Pukguksong“, išbandytos rugpjūtį, modernizuota versija.
Pietų Korėjos kariškiai nurodė, kad naujoji raketa nuskriejo apie 500 km ir nukrito į jūrą tarptautiniuose vandenyse tarp Korėjos pusiasalio ir Japonijos. Šiaurės Korėja paskelbė, kad raketa skriejo aukšta trajektorija, kad nesukeltų pavojaus kaimyninėms šalims.
Jeigu raketa nukreipiama įprastu kampu, ji gali nuskrieti daug toliau. Kai kurie analitikai spėja, kad naujoji raketa gali nuskrieti iki 3 tūkst. km, o kiti mano, kad ji gali pasiekti taikinius, esančius už 1,2 tūkst. kilometrų.
Bet kokiu atveju ši raketa galėtų smogti Pietų Korėjai arba Japonijai. Abiejose šalyse laikoma iš viso apie 80 tūkst. JAV karių.
Kinija kaltina JAV ir Pietų Korėją dėl Šiaurės Korėjos raketos bandymo
Kinija, kritikuojama už per menkas pastangas įtikinti Šiaurės Korėją atsisakyti savo branduolinės programos, pirmadienį pareiškė, kad pagrindinė Pchenjano vykdomų raketų paleidimų priežastis yra jo nesutarimai su Jungtinėmis Valstijomis ir Pietų Korėja.
Šiaurės Korėja sekmadienį įvykdė uždraustą balistinės raketos bandymą. Tai buvo pirmasis Pchenjano atliktas raketos paleidimas nuo tada, kai JAV prezidentu tapo Donaldas Trumpas.
Raketa buvo paleista D. Trumpui Floridoje susitinkant su Japonijos vyriausybės vadovu Shinzo Abe. Raketa nuskriejo apie 500 km ir nukrito tarptautiniuose vandenyse.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Geng Shuangas sakė, kad Pekinas nepritaria Pchenjano įvykdytam raketos paleidimui, pažeidžiančiam Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas.
JT rezoliucijos draudžia Šiaurės Korėjai naudoti bet kokias balistinių raketų ir branduolines technologijas.
Kinija yra pagrindinė Šiaurės Korėjos prekybos partnerė bei pagalbos teikėja. D.Trumpas yra išsakęs priekaištų Kinijai, kad ši per menkai spaudžia Pchenjaną. Pekinas savo ruožtu tvirtina, kad jo įtaka Šiaurės Korėjai pervertinama ir sako, kad Vašingtono atsisakymas tiesiogiai derėtis su Šiaurės Korėja trukdo rasti problemos sprendinį.
„Pagrindinė (Šiaurės Korėjos) branduolinių raketų problemos priežastis yra jos nesutarimai su JAV ir Pietų Korėja“, – sakė Geng Shuangas per spaudos konferenciją.
Pasak jo, Kinija, nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, „visiškai ir nuosekliai“ vykdo Saugumo tarybos rezoliucijas branduoliniu klausimu.
Pekinas siekia „Korėjos pusiasalio problemos sureguliavimo aktyviai tarpininkaudamas ir skatindamas taikos derybas“, sakė Kinijos URM atstovas.
Geng Shuangas paragino visas šalis susilaikyti nuo bet kokių provokuojančių veiksmų ir sakė, kad Kinija ir toliau konstruktyviai bei atsakingai dalyvaus Saugumo Taryboje vykstančiose diskusijose.
Jis pridūrė, kad Kinija seniai ragina Seulą ir Vašingtoną vesti dialogą su Šiaurės Korėja.