Šioks toks patikslinimas, kad nekiltų nereikalingų klausimų: Vladimiras Putinas ir toliau tvirtai įsikibęs prezidento kėdės (to įrodymas tiek valandos trukmės pokalbis telefonu su D. Trumpu, tiek aukštas pasitikėjimo reitingas). Štai ką pavyko išsiaiškinti po JAV prezidento rinkimų: pasirodo, V. Putino pagrindinę saugumo tarnybą – Rusijos federalinę saugumo tarnybą (FST) – krečia kone precedento neturintys neramumai. Vien ko vertas faktas, kad visai neseniai itin mįslingomis aplinkybėmis mirė vienas iš buvusių Rusijos prezidento žvalgybos pareigūnų, skelbia nybooks.com.
Neseniai Rusijos žiniasklaidoje pasirodę pranešimai neramumus Federalinės saugumo tarnybos viduje susiejo su Kremliaus esą inicijuotais kibernetiniais trukdžiais JAV rinkimų procesui ir šiuo metu liūdnai pagarsėjusia britų MI6 agento Chtistopherio Steele‘o parengta ataskaita, kurioje pasakojama apie D. Trumpo santykius su Rusijos valdžios pareigūnais.
Panašu, kad Kremlius intensyviai vykdo šnipų medžioklės kampaniją savame saugumo aparate. Kitaip tariant, ieškoma tų, kurie galėjo nutekinti informaciją apie Rusijos bandymus paveikti JAV prezidento rinkimų rezultatus.
2016 metų gruodžio viduryje, po viešai įtakingiausių JAV žvalgybos pareigūnų išreikštų įtarimų, jog Maskva kišosi į rinkimus, buvo sulaikyti du aukšto rango Federalinės saugumo tarnybos pareigūnai – tarnybos Informacijos saugumo centro vadovo pavaduotojas Sergejus Michailovas, atsakingas už kibernetinę žvalgybą, ir jam tiesiogiai pavaldus Dmitrijus Dokučajevas (pasirodė informacijos, kad S. Michailovas iš aukšto rango Federalinės saugumo tarnybos vadovų susirinkimo buvo dramatiškai išvestas ant galvos jam užmaukšlinus juodą maišą).
Minėtieji abu vyrai kartu su „Kaspersky Lab“ (privačios bendrovės, talkinančios FST interneto saugumo srityje) vadovu Ruslanu Stojanovu buvo oficialiai apkaltinti valstybės išdavyste. Nepriklausoma Rusijos žiniasklaida skelbia, kad minėtieji asmenys nutekino svarbią informaciją Vakarų šaltiniams, įskaitant ir Jungtinių Valstijų žvalgybą, apie Rusijos kibernetines atakas prieš Vašingtoną ir apie slaptus rusų bandymus šantažuoti D. Trumpą.
Štai ką apie S. Michailovą rašė „The New York Times“: „Jeigu ši informacija bus oficialiai patvirtinta, šis sulaikymas bus vienas iš svarbiausių tokių sulaikymų FST viduje po Sovietų Sąjungos griūties“.
Be to, jau nekalbant apie minėtuosius sulaikymus, RFE/RL analitikų grupė trečiadienį skelbė, kad buvo sulaikytas mažiausiai dar vienas itin aukšto rango minėtosios saugumo tarnybos pareigūnas, sklido gandai dar apie mažiausiai tris įtariamuosius. Remiantis RFE/RL: „Šios naujienos, nors jų autentiškumas ir nepatvirtintas, yra dar vienas iš pastarojo meto slaptos informacijos paviešinimų, suteikiančių informacijos apie tai, kas vyksta po devyniais užraktais slepiamame Rusijos saugumo institucijų aparate“.
Be to, autoritetingas nepriklausomas Rusijos verslo dienraštis „Kommersant“ prieš dvi savaites skelbė, kad FST kibernetinės žvalgybos departamento vadovas ir S. Michailovo vadovas Andrejus Gerasimovas bus atleistas, nors jo atleidimo fakto kol kas niekas oficialiai nepatvirtina. Kaip teigia Rusijos saugumo ekspertas Andrejus Soldatovas, neramumai FST viduje prilygsta valymui visoje Rusijos valstybinio saugumo komandoje, sprendžiančioje kibernetinio saugumo ir žvalgybos klausimus.
Krizės, pasiekusios Kremliaus struktūros viršutinį sluoksnį, mastą atskleidžia ir netikėtos mirtys – štai 2016 metų gruodžio 26 dieną netikėtai anapilin iškeliavo vyriausiasis Igorio Sečino (Rusijos naftos giganto „Rosneft“ vadovo) patarėjas Olegas Jerovinkinas. I. Sečinas yra vienas iš pagrindinių britų žvalgybos parengtos ataskaitos apie D. Trumpą veikėjų. O. Jerovinkino kūnas buvo rastas jam priklausančiame juodos spalvos „Lexus“ markės prabangiame automobilyje netoliese jo namų Maskvoje. Oficiali versija – patarėjas mirė nuo širdies smūgio, tačiau liūdnai pagarsėję slaptosios Rusijos policijos pareigūnai tyrimą nutraukė.
Tiesą sakant, O. Jerovinkinas daug metų buvo labai svarbus žmogus Rusijos žvalgybai. Jis beveik du dešimtmečius dirbo KGB ir ją pakeitusiose institucijose, o tada prisijungė prie tuometinio prezidento Boriso Jelcino administracijos, kur buvo atsakingas už tai, kaip valdžios aparato personalas laikosi įstatymų ir saugo valstybines paslaptis – šį darbą jis vėliau dirbo ir V. Putino administracijoje. 2008 metais jis ėmėsi vadovauti tuometinio vicepremjero I. Sečino administracijai.
Vėlgi vertingiausia jo kompetencija buvo Kremliaus paslapčių saugojimas. Kitaip tariant, per visą savo karjerą pagrindinis jo darbas buvo pasirūpinti, kad niekur nenutekėtų ir nebūtų nutekinta jokia slapta ir svarbi informacija - perfrazuojant, tiesiog užtikrinti, kad nenutiktų taip kaip su ataskaita apie D. Trumpą, o visi slaptą informaciją paskleidusieji už neleistinų ribų būtų deramai nubausti.
O. Jerovinkinas galėtų būti iš tų, kurie tikrai žinojo apie I. Sečino ryšius su amerikiečiais.
Naujasis D. Trumpo administracijos valstybės sekretorius Rexas Tillersonas, kuris tik visai neseniai paliko „ExxonMobil“ vykdomojo vadovo postą, ilgą laiką artimai bendravo su I. Sečinu – juos jungė ne vienas su nafta susijęs sandoris. (I. Sečinas ne kartą yra viešai skundęsis, kad JAV sankcijos smogė jam ir kitiems Rusijos verslininkams – esą sukliudė atvykti į Jungtines Valstijas pasivažinėti motociklais).
Ch. Steelo parengtoje ataskaitoje apie D. Trumpą taip minimas ir Carteris Page‘as – asmuo, priklausęs D. Trumpo užsienio politikos komandai per jo rinkimų kampaniją. Pabrėžiama, esą jis 2016 metų liepą Maskvoje slapta buvo susitikęs su I. Sečinu, o susitikimo metu abu vyrai, kaip įtariama, aptarė galimą Jungtinių Valstijų sankcijų panaikinimą Rusijai mainais už 19 proc. „Rosneft“ akcijų paketą. (Iš ataskaitoje pateikiamų duomenų taip ir lieka neaišku, kas tokiu atveju turėjo minėtąsias akcijas, tačiau, panašu, tai turėjo būti kažkas iš D. Trumpo kampanijos).
Ch. Steele teigia informacijos apie I. Sečino ir C. Page‘o susitikimą 2016 metų spalį jis gavęs iš „artimo I. Sečino aplinkos žmogaus“ ir pabrėžia, kad „susitikimo faktą jo šaltiniui patvirtino įtakingas I. Sečino administracijos narys“. Ar gali taip būti, kad minėtasis Ch. Steele šaltinis – ne kas kitas, o jau nebegyvas O. Jerovinkinas?
Remiantis Rusijos saugumo reikalų ekspertu, kurį cituoja „British Telegraph“: „Neturiu nė menkiausių abejonių, kad tuo metu, kai mirė O. Jerovinkinas, V. Putinas ant savo stalo turėjo pasidėjęs Ch. Steele parengtą ataskaitą apie D. Trumpą. Savaime suprantama, kas jau kas, o jis tikrai žino, ar visi tie faktai ir istorijos yra tiesa, ar pramanai. Kad ir kaip ten bebūtų, jis tikrai turėjo pakankamą motyvą sumedžioti šnipą“.
Tuo metu, kai imta kalbėti apie sulaikymus FST viduje, per visos Jungtinių Valstijų žvalgybos bendruomenės rankas keliavo Ch. Steelo parengta ataskaita, aplankė ji ir nemažai Kongreso narių. V. Putino artimiausioji aplinka neabejotinai turėjo informacijos apie ataskaitą ir kaip reikiant įsiuto dėl joje skelbiamos medžiagos, pavyzdžiui, informacijos apie galimą Kremliaus planą prieš D. Trumpą panaudoti turimos kompromatinės medžiagos, nutekinimo. Jeigu ataskaitoje skelbiama informacija iš tikrųjų atitinka tikrovę, ją galima panaudoti labai įvairiems tikslams: pradedant spaudimu D. Trumpui atšaukti Rusijai taikomas sankcijas ir baigiant bala žino kuo. Svarbu akcentuoti, kad gruodį įvykę FST sulaikymai į viešumą Rusijoje neiškilo net kelias savaites, o tai reiškia, kad Kremlius tokį valymą norėjo išlaikyti paslaptyje.
Ch. Steele ataskaitoje detaliai aprašoma, kaip programišiai iš Rusijos rengė atakas tiek prieš JAV Demokratų, tiek prieš Respublikonų nacionalinius komitetus. Taip pat užsimenama apie D. Trumpo žmonių ir Rusijos valdžios pareigūnų ryšius prieš Amerikos prezidento rinkimus ir tariamus pikantiškus dabartinio JAV prezidento nuotykius Maskvoje ir Sankt Peterburge. Ataskaita, kaip skelbiama, yra „neapdorota žvalgybinė medžiaga“, todėl labai sunku patvirtinti jos autentiškumą, nes pats Ch. Steele slepia savo šaltinus. Jo teiginiuose gana daug nenuoseklumo ir prieštaringų faktų, įskaitant ir teiginį, kad V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas buvo asmeniškai atsakingas už D. Trumpo bylą. Vargu, ar D. Peskovo pozicija Kremliuje jam būtų užtikrinusi prieigą prie tokios slaptos ir svarbios informacijos.
Nepaisant to, Ch. Steele, kuris britų žvalgybos bendruomenėje puikiai žinomas, kaip Rusijos ekspertas, panašu, kad savo teiginius visgi parėmė informacija, gauna iš patikimų aukšto rango šaltinių Maskvoje. Prie dalies ataskaitos prisidėjo ir kiti kompetentingi ekspertai.
Teiginiai, esą D. Trumpas, 2013 metų lapkritį viešėdamas Maskvoje, kur dalyvavo „Mis Visata“ konkurse, „Ritz Carleton“ viešbutyje linksminosi iš peties ir ne tik (ką jau kalbėti apie pikantiškus jo nuotykius Sankt Peterburge anksčiau), neturėtų prasprūsti pro akis. FST liūdnai pagarsėjusi pomėgiu rinkti būtent seksualinio pobūdžio kompromatą. Įdomus faktas: V. Putinas paramą siekti prezidento posto ir jame pakeisti Borisą Jelciną 1999 metų pavasarį gavo po to, kai pasirūpino slaptomis kameromis viešbučio kambaryje, kur buvo filmuojamas seksu su dviem moterimis užsiimantis Rusijos generalinis prokuroras Jurijus Skuratovas.
Filmuotą medžiagą parodė per Rusijos televizijas, tad nieko keisto, jog J. Skuratovas buvo priverstas trauktis iš užimamų pareigų. Koks sutapimas – tuo metu Rusijos generalinis prokuroras kaip tik vykdė rezonansinį korupcijos tyrimą, susijusį su B. Jelcinu ir jo artima aplinka. Kremlius panašią taktiką išbandė ir su buvusiu Rusijos ministru pirmininku Michailu Kasjanovu, kuris šiuo metu vadovauja demokratinei šalies opozicijai. M. Kasjanovas buvo nufilmuotas besimylintis su moterimi, kuri nebuvo jo žmona – apie filmuotą medžiagą pradėta kalbėti prieš pat Rusijos parlamento rinkimus praeitais metais ir nieko keisto, kad toks pikantiškas incidentas kaip reikiant pakenkė jo reputacijai paprastų rinkėjų akyse.
Kaip teigia buvęs Dūmos pirmininko pavaduotojas Genedijus Gudkovas, kuris praeitais metais į parlamentą su opozicine politine jėga taip ir nepateko: „Be jokių abejonių, toks kompromatas renkamas. Kremliuje jo sukaupta daugybė, jo turi visos be išimties saugumo agentūros“.
Greičiausiai Kremlius vis dar turi medžiagos apie D. Trumpą, kurios dar, laukdamas palankios progos, nepaviešino. Sausio viduryje surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje reaguoti į Ch. Steelo kaltinimus, esą Rusijos saugumo tarnybos šantažavo D. Trumpą dėl minėtosios sekso juostos, V. Putinas pareiškė, kad minėtoji ataskaita – „absoliutus pramanas“. Deja, visai be reikalo, pridūrė: „Jis atvyko į Maskvą ir iš karto nuskubėjo pas Maskvos prostitutes?
Jis suaugęs žmogus. Be to, vyras, kuris tiek metų organizuoja grožio konkursus. Jis bendrauja su gražiausiomis pasaulio moterimis. Man sunku įsivaizduoti, kad toks asmuo skubėtų į viešbutį susitikti su mūsiškėmis merginomis, kurioms stinga socialinės atsakomybės, nors jos galbūt ir geriausios visame pasaulyje, savaime suprantama“. Įdomu, ar tai galėjo būti subtili užuomina, kad Kremlius apie D. Trumpą atskleidė toli gražu dar ne viskas kortas?
Nors su Ch. Steele bendradarbiavusių šaltinių tikslai ir kol kas lieka neaiškūs, visa ši situacija atskleidžia, kokie reikalai vyksta Rusijos žvalgybos ir saugumo aparato viduje. Tiek Vakarų, tiek pačios Rusijos žiniasklaida jau seniai rašo apie konkurenciją egzistuojančią tarp FST ir kitų V. Putino saugumo agentūrų. I. Sečinas, nors oficialiai Rusijos žvalgybos bendruomenei ir nepriklauso, yra dirbęs KGB ir po šiai dienai ten turi įtakingų ryšių.
Akivaizdu štai kas – jeigu Kremliaus viduje verda tokie nesutarimai, I. Sečinas greičiausiai yra viena iš centrinių jų figūrų, o tokie informacijos nutekinimai gali būti bandymas jį diskredituoti. Kad ir kaip ten bebūtų, neramumai Rusijos saugumo ir žvalgybos bendruomenėje turėtų būti savotiškas perspėjimas, kad V. Putino režimas, jo turimi galios svertai ir ambicijos Jungtinių Valstijų klausimu artėjančiais mėnesiais dar ne kartą duos apie save suprasti pačiais akivaizdžiausiais būdais.
(Labai įdomu, kaip D. Trumpo administracija reaguotų į, pavyzdžiui, tragišką naujieną, jog jaunas ir drąsus Rusijos demokratas, nuolat kentęs Kremliaus grasinimus, Vladimiras Kara Murza, ir vėl buvo bandytas nunuodyti ir šiuo metu yra ligoninėje?). Bet koks D. Trumpo administracijos bandymas pasinaudoti asmeniniais ryšiais, vienaip ar kitaip lemiant suartėjimo su Rusija procesą, labai greitai susidurs su būtinybe sužinoti, kas ir kaip iš tikrųjų veikia V. Putino Kremliuje.