Tačiau, jei tai tiesa, kokie bus tikrieji B. Assado pergalės vaisiai?
Pažiūrėkime į skaičius. Daugiau kaip 80 procentų Sirijos gyventojų yra atsidūrę žemiau skurdo ribos. 2016 m. ataskaitos duomenimis, beveik 70 procentų sirų gyvena didelio skurdo sąlygomis, t. y. jie negali patenkinti savo pagrindinių poreikių. Labai tikėtina, kad nuo tada tas skaičius tik dar išaugo. Nedarbo lygis yra beveik 58 procentai, ir daugelis iš tų, kas turi darbą, užsiima kontrabanda, kariauja ar kitaip yra karo ekonomikos dalis. Nuo sukilimo pradžios 2011 m. tikėtina sirų gyvenimo trukmė sutrumpėjo 20 metų. Apie pusė vaikų nebelanko mokyklos. Šalis tapo visuomenės sveikatos katastrofos zona. Ligos, kurios anksčiau buvo kontroliuojamos, tokios kaip vidurių šiltinė, tuberkuliozė, hepatitas A ir cholera, vėl pasiekė epidemijos lygį. Fiksuojama ir poliomielito, kuris Sirijoje jau buvo įveiktas, atvejų, vardija dienraščio apžvalgininkai.
Per karą žuvo daugiau kaip 500 000 žmonių, nežinomas skaičius sirų mirė dėl netiesioginių konflikto padarinių (dėl to, kad sugriauta daug ligoninių, kad persekiojami sveikatos priežiūros specialistai ir kad badas naudojamas kaip ginklas). Atsižvelgiant į tai, kad du milijonai šalies gyventojų patyrė sužalojimų, iš viso karo aukomis tapo 11,5 procento sirų, gyvenusių šalyje iki karo. Beveik pusė Sirijos gyventojų buvo priversti palikti savo namus. 2015 m. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra atliko į Graikiją atvykusių sirų pabėgėlių apklausą, iš kurios paaiškėjo, kad didelė dalis suaugusiųjų (86 procentai) turėjo vidurinį arba universitetinį išsilavinimą. Dauguma iš jų – jaunesni nei 35 metų amžiaus. Jei tai tiesa, Sirija praranda tuos žmonės, kurių jai labiausiai reikia, jei norima išsaugoti bet kokią viltį atkurti šalį.
Šalies atkūrimo sąnaudos bus astronominės. 2016 m. kovą atlikto tyrimo duomenimis, bendras ekonominis nuostolis dėl konflikto buvo 275 mlrd. JAV dolerių; daug šalies pramonės sektorių tiesiog sunaikinta. Be to, Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, dar 180–200 mlrd. JAV dolerių reikės infrastruktūrai atkurti. Norint padengti atstatymo išlaidas, prireiks neįprasto tarptautinės bendruomenės dosnumo, tačiau nėra pagrindo manyti, kad kitos šalys norės atlyginti B. Assadui už tai, kad jis sugebėjo brutaliais būdais pasiekti pergalę prieš savo oponentus. Jo sąjungininkės Rusija ir Iranas pačios turi ekonominių problemų, tad nelabai galės padėti.
Sirijos režimo likimas labai priklauso nuo Rusijos ir Irano, taip pat nuo jų statytinių, tokių kaip „Hezbollah“, paramos. O ir Alepą iš tiesų užėmė ne Sirijos armija. Sirijos pajėgos yra taip išsibarsčiusios po visą šalį ir nualintos, kad praėjusį mėnesį didžiąją dalį Palmyros miesto vėl užėmė grupuotė „Islamo valstybė“, o miestą gynusios vyriausybinės pajėgos buvo perkeltos į šiaurę, teigia autoriai. Ir nors B. Assadas vis dar yra iš dalies savarankiškas, tolesni Damasko veiksmai labai priklausys nuo Maskvos, Teherano ir net grupuotės „Hezbollah“ vadovo Hassano Nasrallah valios. B. Assadas ne tik turės jų klausyti; greičiausiai Sirijos vadovo globėjai spaus jį atsisakyti valdžios, kai 2021 m. baigsis jo kadencija Sirijos prezidento poste.
Be to, kova iš tiesų toli gražu nėra baigta, mano „The New York Times“ apžvalgininkai. Nei B. Assado vyriausybė, nei sukilėliai, su kuriais ji kovoja, savo tikslų nepasiekė. Opozicija nebepajėgi nuversti režimo, tačiau tolesnis aktyvus ginkluotų opozicijos grupių pasipriešinimas neišvengiamas, nes opozicijos pajėgas ir toliau rems regioninės jėgos, tokios kaip Saudo Arabija, kuri tikrai nenori, kad jos varžovas Iranas užsitikrintų visišką pergalę. Sukilėliams paprastai reikia daug mažiau paramos, nei opozicinėms jėgoms, kurios nori išlaikyti ir valdyti teritoriją. Todėl B. Assado laukia tai, ką Jungtinių Tautų pasiuntinys Sirijoje Lakhdaras Brahimi pavadino Sirijos „somalizacija“. B. Assadas vadovaus vyriausybei, kuri, kaip ir Somalyje, turės valdžią, tačiau nevaldys visos šalies. Atskiras šalies teritorijos dalis kontroliuos įvairios jėgos: vyriausybė, sukarintos opozicijos grupuotės, kurdai ir grupuotė „Islamo valstybė“.
Tad kaip B. Assadas sugebės valdyti tokią susitraukusią valstybę? Ankstesni patronažo tinklai išardyti, juos pakeitė pusiau nepriklausomi karo vadai, sukarintos grupuotės ar vietos savivaldos grupės. Tai net pasakytina apie vyriausybės kontroliuojamas teritorijas, kur režimui lojalios grupuotės ir gaujos greičiausiai tikėsis kokio nors atlygio. Iš tiesų Sirijos vadovybė menkai suvokia, kiek Sirijos gyventojai atitolo nuo jos. Sirai iš esmės jau ne vienerius metus moka gyventi, išgyventi ir tvarkytis savarankiškai, rašo apžvalgininkai. Režimas labai klysta, jei mano, kad gali sugrąžinti padėtį, kuri buvo iki sukilimo pradžios.
Sirijos vyriausybė tebeturi atstovą Jungtinėse Tautose, diplomatines atstovybes kai kuriose šalyse, deda antspaudus į pasus ir spausdina pinigus, tačiau vargu, ar tai galima vadinti valstybe. B. Assado galimybės kontroliuoti padėtį, jo valdžia ir teisėtumas yra labai apriboti, nepaisant to, ar jis ir jo rėmėjai tai žino. Jei jis norės bent iš dalies atkurti Siriją, jis turės remtis ilgalaike didelio masto išorės parama. Tačiau tai bus nauja Sirija. Ir būtent B. Assadas bus priverstas performuoti savo politinę sistemą, kad ji prisitaikytų prie naujosios tikrovės, o ne atvirkščiai.