NATO narės Europoje sunerimo, kad beveik septynis dešimtmečius besitęsiantis JAV įsipareigojimas ginti Europą gali nutrūkti, kai per rinkimų kampaniją D.Trumpas pareiškė, jog Vašingtonas turi dukart pagalvoti prieš ateidamas į pagalbą kuriai nors į pavojų pakliuvusiai sąjungininkei, jeigu ši nebūtų sumokėtų savo mokesčio NATO.
„Buvo iškelta klausimų dėl transatlantinio įsipareigojimo stiprumo“, – sakė J. Stoltenbergas, NATO narių užsienio reikalų ministrams susitikus dviejų dienų deryboms Aljanso būstinėje Briuselyje.
„Manau, kad geriausias būdas atsakyti į šiuos klausimus – stiprinti NATO ir ES bendradarbiavimą“, – sakė jis, tačiau D.Trumpo nepaminėjo.
Praėjusį mėnesį telefonu pasikalbėjęs su išrinktuoju JAV prezidentu J. Stoltenbergas sakė esąs „visiškai įsitikinęs“, kad D.Trumpas yra įsipareigojęs puoselėti NATO ir Europos saugumo tęstinumą.
JAV administracijos neretai priekaištaudavo – kai kada itin aštriai – kad daugelis NATO narių neprisideda prie Aljanso biudžeto. JAV įnašas sudaro per 70 proc. visų NATO gynybai skiriamų lėšų.
2014 metais Rusijos įvykdyto įsiveržimo į Ukrainą, įsiplieskusių neramumų Artimuosiuose Rytuose bei Šiaurės Afrikoje sukrėsti NATO lyderiai dar kartą patvirtino įsipareigojimą gynybos reikmėms mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Europos Sąjunga, kurios 22 iš 28 narių taip pat priklauso ir NATO, taip pat pradėjo skirti daugiau dėmesio gynybai, pabrėždama bendradarbiavimo su Aljansu svarbą.
J. Stoltenbergas ir ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini vėliau antradienį praneš apie virtinę bendrų priemonių, kuriomis bus kovojama su kibernetinėmis atakomis, taip pat atsakoma į naujas hibridines grėsmes, kurias Rusija itin efektyviai panaudojo per Ukrainos krizę.
NATO pareigūnas sakė, kad dauguma bendrų NATO ir ES parengtų priemonių bus nukreiptos į kovą su hibridiniu karu. Ji bus paremtą didesniu dalijimusi informacija bei bloko įsitraukimu į pratybas.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad toks bendradarbiavimas bus pragmatiškas ir papildys, o ne atkartos NATO veiklą.