D. Trumpas per savo kampaniją sukėlė daug triukšmo pareiškęs, kad Vašingtonas turėtų gerai pagalvoti prieš ateidamas į pagalbą pavojun pakliuvusiai NATO sąjungininkei, jei ši nevykdo savo finansinių įsipareigojimų Aljansui.
Baimė, kad išrinktasis JAV prezidentas propaguos izoliacionizmo tradiciją – „vengti varžančių aljansų“ – prisidės prie jau esančių neaiškumų, nes Europa susiduria su naujais ir senais iššūkiais iš Rytų, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos.
„D. Trumpo administracija padidins JAV izoliavimosi tendencijas, kurios bus tolesnis smūgis (jų pasauliniam) lyderio vaidmeniui“, – sakė Europos politikos centro Briuselyje vadovas Fabianas Zuleegas.
Jungtinės Valstijos įkūrė NATO, kad apsaugotų pokario Europą nuo Sovietų Sąjungos. Aljanso kolektyvinės gynybos principas „visi už vieną, vienas už visus“ atlaikė laiko išbandymą.
Tačiau jau daug metų Vašingtonas, kuris skiria du trečdalius visų NATO gynybos lėšų, reikalauja iš likusių 27 sąjungininkių, kad jos sąžiningiau dalytųsi naštą.
D.Trumpui priminus šį klausimą per savo prezidentinę kampaniją, Baltijos šalys ir kitos NATO narės Rytų Europoje buvo taip įbaugintos, kad JAV viceprezidentas Joe Bidenas buvo išsiųstas jų nuraminti.
„Neklausykite to žmogaus – jis nežino, ką kalba. Amerika niekuomet neatsisakys ginti savo sąjungininkių“, – joms sakė J.Bidenas.
Dabar „tas žmogus“ taps 45-uoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu.
NATO šokiruota
Šokas, kurį patyrė Europa trečiadienį, buvo akivaizdus.
Vos buvo patvirtinta D.Trumpo pergalė, NATO vadovas Jensas Stoltenbergas paskelbė virtinę jam nebūdinga viešų pareiškimų ir pabrėžė pasaulinės JAV lyderystės svarbą.
„Mūsų aljansas telkia artimiausius Amerikos draugus taikos ir konfliktų laikais jau beveik 70 metų. Stipri NATO naudinga Jungtinėms Valstijoms ir naudinga Europai“, – sakė jis.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda savo ruožtu paragino D.Trumpą laikytis įsipareigojimų sustiprinti NATO pajėgas savo rytiniame pakraštyje ir taip užtikrinti, kad sąjungininkės nebus paliktos likimo valiai, jei Rusija pabandytų pakartoti 2014-aisiais Ukrainoje įvykdytą scenarijų.
„Nuoširdžiai tikimės, kad jūsų lyderystė atvers naujas galimybes mūsų bendradarbiavimui, pagrįstam tarpusavio įsipareigojimais“, – pareiškė Lenkijos prezidentas.
JAV batalionas vadovaus Lenkijoje dislokuojamam NATO kontingentu, o šis veiksmas yra ypač simbolinis.
Europos Tarybos vadovas Donaldas Tuskas, buvęs Lenkijos premjeras, pareiškė, kad Europos Sąjunga, kurios 22 iš 28 narių taip pat priklauso ir NATO, turėtų dirbti kartu JAV, gindamos bendras vertybes.
„Netikiu, kad šiandien kuri nors izoliuota šalis gali būti didi“, – pridūrė jis, užsimindamas apie D.Trumpo kampanijos šūkį „Padarysime Ameriką vėl didžią“.
ES gynybos galimybė?
Kai kurie analitikai yra įsitikinę, kad baimės faktorius gali būti perdėtas – užsienio politika per JAV rinkimus nebuvo svarbi problema. D.Trumpas orientuojasi į vidaus politiką, ir yra dar gerokai per anksti sakyti, ko jis iš tikrųjų imsis tapęs prezidentu.
Ianas Lesseris, Briuselyje įsikūrusio Vokietijos Marshallo (Maršalo) fondo direktorius sakė, kad naujasis prezidentas „ne tiek izoliacionizmo, kiek griežtas vienašališkumo šalininkas... kuris gali daug ko pareikalauti iš sąjungininkų“.
„Jam užsienio politika prasideda nuo nacionalinio saugumo, juo viskas grindžiama “, – sakė I. Lesseris.
Svarbus išbandymas išrinktajam JAV prezidentui bus Rusija. Taip pat bus atidžiai stebima, ar jis įgyvendins savo pažadus pagerinti santykius su šia šalimi, smarkiai pašlijusius kilus Ukrainos krizei.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo ruožtu sveikindamas D.Trumpą su pergale paminėjo tuos jo pažadus ir pareiškė: „Rusija yra pasirengusi ir nori atkurti visaverčius santykius su JAV“.
Ką tokia politika žada Europai, ypač, rytinėms NATO sąjungininkėms, dar nelabai neaišku.
Tačiau ši padėtis gali atverti palankių galimybių – lygiai kaip netikėtas Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš ES, atvėręs kelią Prancūzijai ir Vokietijai pasiūlyti sustiprinti Bendrijos kariuomenių bendradarbiavimą, kuriam Londonas ilgai priešinosi.
„Dabar yra akimirka suvokti, kad tai, kas dabar daroma (siekiant padidinti pačios Europos gynybos galimybes), nėra visiškai nenaudinga, ir kad tam esama svarių priežasčių“, – nurodė ES diplomatas.