Apkaltinęs Maskvą, kad ši palaiko Sirijos lyderio Basharo al Assado pajėgų vykdomą Alepo gyvenamųjų rajonų puolimą, Vašingtonas pareiškė, kad sustabdo dvišales derybas su Rusija dėl paliaubų atnaujinimo.
„Visų kantrybė dėl Rusijos išseko“, – sakė baltųjų rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas žurnalistams.
Valstybės departamento atstovas savo ruožtu sakė, kad valstybės sekretorius Johnas Kerry yra „sutelkęs visą dėmesį“ į pastangas rasti diplomatinį konflikto sprendinį daugiašaliais kanalais.
Tačiau beveik kasdien vykę jo pokalbiai telefonu ir reguliarios derybos Ženevoje su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu yra baigti.
„Tai nebuvo lengvas sprendimas“, – sakė Valstybės departamento atstovas Johnas Kirby.
Jis taip pat paskelbė, kad atsisakoma planų steigti bendrą JAV ir Rusijos karinę grupę kovai su džihadistais.
Pareigūnai neužsiminė, koks galėtų būti Amerikos atsarginis planas, tačiau anksčiau kalbėta, kad JAV gali sugriežtinti sankcijas, o Saudo Arabija ir Kataras – padidinti ginklų tiekimą su B.al Assado pajėgomis kovojantiems sukilėliams.
Jungtinėse Tautose Rusija atmetė Prancūzijos parengtą JT rezoliucijos projektą dėl paliaubų Alepe, pareiškusi, kad šis dokumentas būtų neveiksmingas. Maskvos teigimu, prioritetas turėtų būti kova su džihadistais.
„Nesu tikras, kad daug Saugumo Tarybos narių norėtų rezoliucijos dėl kovos veiksmų nutraukimo, kuri neturėtų galimybių būti įgyvendinta“, – sakė Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas.
„Jei vienintelis tokios rezoliucijos poveikis būtų tai, kad generalinis sekretorius pradėtų galvoti apie kažkokį stebėjimo mechanizmą, kuris pirmiausia būtų neveiksmingas, tuomet nėra prasmės priimti tokią rezoliuciją“, – aiškino diplomatas.
V. Čiurkinas: Rusija tikisi atnaujinti bendradarbiavimą su JAV dėl Sirijos
Maskvos ambasadorius JT Vitalijus Čiurkinas išreiškė viltį, kad Rusijos ir JAV bendradarbiavimas Sirijoje gali būti atnaujintas ir naujo „šaltojo karo“ nebus.
„Tikiuosi, kad naujo „šaltojo karo“ nebus“, – sakė jis per spaudos konferenciją JT, atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar Maskvos nesutarimai su Vašingtonu gali lemti naują „šaltąjį karą“.
V. Čiurkinas pridūrė: „Manau, jūs dramatizuojate mūsų nesutarimus su JAV.“
Jis priminė, kad Rusija ir JAV ilgai dirbo drauge siekdami Sirijos atstatymo. „Tikiuosi, kad mūsų bendradarbiavimas gali būti atnaujintas“, – pareiškė V. Čiurkinas.
„Visų kantrybė išseko“
Apkaltinęs Maskvą, kad ši palaiko Sirijos lyderio Basharo al Assado pajėgų vykdomą Alepo gyvenamųjų rajonų puolimą, Vašingtonas pareiškė, kad sustabdo dvišales derybas su Rusija dėl paliaubų atnaujinimo.
„Visų kantrybė dėl Rusijos išseko“, – sakė baltųjų rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas žurnalistams.
Valstybės departamento atstovas savo ruožtu sakė, kad valstybės sekretorius Johnas Kerry yra „sutelkęs visą dėmesį“ į pastangas rasti diplomatinį konflikto sprendinį daugiašaliais kanalais.
Tačiau beveik kasdien vykę jo pokalbiai telefonu ir reguliarios derybos Ženevoje su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu yra baigti.
„Tai nebuvo lengvas sprendimas“, – sakė Valstybės departamento atstovas Johnas Kirby.
Jis taip pat paskelbė, kad atsisakoma planų steigti bendrą JAV ir Rusijos karinę grupę kovai su džihadistais.
Pareigūnai neužsiminė, koks galėtų būti Amerikos atsarginis planas, tačiau anksčiau kalbėta, kad JAV gali sugriežtinti sankcijas, o Saudo Arabija ir Kataras – padidinti ginklų tiekimą su B.al Assado pajėgomis kovojantiems sukilėliams.
Rusija savo ruožtu atmetė Prancūzijos parengtą JT rezoliucijos projektą dėl paliaubų Alepe, pareiškusi, kad šis dokumentas būtų neveiksmingas. Maskvos teigimu, prioritetas turėtų būti kova su džihadistais.
Pirmyn – atgal
Rusijos ir JAV kariškiai išlaikys ryšio kanalą, kuris buvo įsteigtas siekiant užkirsti kelią pajėgų susidūrimui vykdant „kovos su terorizmu operacijas Sirijoje“, sakė J. Kirby.
Tačiau JAV kariškiai, pasiųsti į Ženevą kartu su rusų kariuomenės atstovais steigti „Jungtinio vykdymo centro“ (Joint Implementation Center) šalių karinių pajėgų veiksmams koordinuoti, grįžta namo.
„Apgailestaujame dėl šio Vašingtono sprendimo“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Paliaubos Sirijoje buvo paskelbtos rugsėjo 12 dieną pagal susitarimą, kurį praėjusį mėnesį Ženevoje pasirašė J. Kerry ir S. Lavrovas. Tačiau jos galiojo trumpiau nei savaitę.
Vašingtonas kaltino Maskvą, kad ji nesugeba pažaboti B.al Assado vyriausybės pajėgų ir vykdo antskrydžius prieš civilinius taikinius.
Jungtinės Valstijos taip pat kaltina Rusiją rugsėjo 19 dieną smogus JT humanitarinės pagalbos krovinį gabenusiai sunkvežimių kolonai. Per šią aviacijos ataką žuvo 20 žmonių.
Tuo tarpu Maskva tvirtina, kad Jungtinės Valstijos aiškiai neapibrėžė su B.al Assado režimu kovojančių nuosaikių sukilėlių ir su „al Qaeda“ susijusių džihadistų kontroliuojamų teritorijų.
Pasak J.Kirby, Rusija „nenori ar negali užtikrinti, kad Sirijos režimas laikytųsi susitarimų, kuriems pritarė Maskva“.
Valstybės departamento atstovas kaltino Maskvą ir Damaską, kad jų pajėgos atakuoja ligonines ir užkerta kelią nugabenti humanitarinę pagalbą civiliams gyventojams, kuriems jos gyvybiškai reikia.
Rusija davė tokį pat griežtą atkirtį.
„Vašingtonas paprasčiausiai neįvykdė svarbiausios susitarimo sąlygos“, – sakė M. Zacharova, turėdama galvoje, kad Vašingtonas aiškiai neatskyrė opozicijos kovotojų nuo džihadistų grupuotės „ Fateh al Sham Front“.
„Fateh al Sham Front“ anksčiau buvo žinoma kaip „al Nusra Front“ („Jabhat al Nusra“). Savo pavadinimą ji pakeitė liepos mėnesį, kai paskelbė atsiskyrusi nuo Osamos bin Ladeno įkurto tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“.
„Neįvykdę susitarimų, kuriuos patys parengė, dabar jie mėgina primesti atsakomybę kažkam kitam“, – sakė Rusijos URM atstovė.
Tuo tarpu kovos Sirijoje tęsiasi.
„Fateh al Sham Front“ pirmadienį patvirtino, kad buvo nukautas jos aukšto rango lyderis, egiptietis Ahmedas Salama Mabroukas, dar žinomas Abu Farajo slapyvardžiu.
Kiek anksčiau Pentagonas pranešė, kad JAV pajėgos surengė antskrydį, taikinys buvo A.S.Mabroukas.
Gynybos departamento atstovas Peteris Cookas sakė, kad JAV pareigūnai „tebevertina (smūgio) rezultatus“, siekiant nustatyti, ar A. S. Mabroukas iš tikrųjų žuvo.
P. Cookas pridūrė, kad šis veikėjas buvo „vienas iš Sirijos „al Qaeda“ aukščiausio rango lyderių ir ilgametis „al Qaeda“ teroristas, anksčiau palaikęs ryšius su Osama bin Ladenu“.