Turkijos puolimas nukreiptas ne tiek į ISIS, kiek į kurdus, mano ekspertai. Amerikos, kuri yra pagrindinė ir kurdų, ir tuo pačiu turkų sąjungininkė, pozicija tokioje situacijoje atrodo ypač sudėtinga. Tačiau eksperto iš Atlanto Tarybos nuomone, Vašingtonas gali pasinaudoti Džarabuluso operacija savo naudai.
Turkijos sprendimas išsiųsti tankus į Siriją tapo „posūkio tašku Turkijos politikoje“, pareiškė Sirijos ekspertas Gunteris Meyeris interviu šveicarų leidiniui „Tagesanzeiger“. Pirmą kartą panaudotos sausumos pajėgos. Anksčiau JAV vadovaujamoje koalicijoje prieš teroristinę organizaciją „Islamo valstybė“ viskas apsiribodavo tik artileriniais apšaudymais ir antskrydžiais.
Kaip pažymi politologas, pereiti prie veiksmų Turkijos vyriausybę privertė neseniai Gaziantepo mieste įvykdytas teroristinis išpuolis, taip pat „Islamo valstybės“ apšaudytos gyvenvietės, esančios pasienyje. Tada R. T. Erdoganas pažadėjo „įveikti teroristų keliamą grėsmę“.
„Bet R. T. Erdoganas teroristais laiko ir ISIS, ir kurdų „Liaudies savigynos būrius“ (YPG), – sako G. Meyeris. – Ir svarbiausias Turkijos tikslas – neleisti susikurti autonominiam kurdų dariniui prie pietinės Turkijos sienos. Kova su ISIS veikiau yra tik antraeilis tikslas.“
Kaip primena ekspertas, anksčiau Turkija darė viską, kad tik palaikytų ISIS: „Džihadistai ir ginklai patekdavo į „Islamo valstybę“ su Turkijos specialiųjų tarnybų žinia, jos nieko dėl to nesiimdavo. Negana to, Turkijos vadovybė leido vykdyti naftos kontrabandą ir gydyti sužeistus islamistus pasienio ligoninėje. Jau tada Turkija siekė, kad ISIS imtų kontroliuoti kurdų teritorijas šiaurinėje Sirijos dalyje.“
„Tagesspiegel“ nuomone, NATO narės didžiausio masto puolamoji operacija Sirijoje nukreipta ne tik prieš ISIS, bet ir prieš kurdus.
Kaip primena straipsnio autoriai, R. T. Erdogano vyriausybė daug metų demonizavo B. Al Assadą ir tikėjosi, kad jis bus nuverstas. Šiandien Ankara koreguoja savo poziciją pagal Vašingtono ir Maskvos kryptį.
„Atsiprašęs už numuštą rusų bombonešį, R. T. Erdoganas atvėrė kelią karinei Turkijos operacijai Sirijoje. Jei santykiai su V. Putinu nebūtų normalizuoti, turkų kariams vargu ar būtų pavykę išvengti rizikos (...), kad rusai atakuos juos ore.“
Ankara mėgina išstumti ISIS iš pasienio zonos tarp Džarabuluso ir Azazo ir dislokuoti ten Laisvosios Sirijos armijos dalinius.
„Turkija planuoja užkirsti kelią kurdų kovotojų iš YPG ir PYD kontroliuojamų rajonų susijungimui ir perimti didesnės dalies Turkijos-Sirijos sienos kontrolę“, – rašo leidinys.
Kaip pažymi autoriai, vykdydama sausumos operaciją Turkija veikia ne viena, o su JAV parama. Tiesa, į Vašingtono planus neįeina Turkijos veiksmai prieš kurdus, kurie yra svarbiausi JAV partneriai kovoje su ISIS. Todėl JAV mėgina pasiekti, kad PYD dalyvavimas pasienio rajonuose būtų nepastebimas. Galbūt PYD gaus Hosakos miestą kaip paskutinę dovaną mainais į atsisakymą toliau plėsti savo įtakos zoną Sirijoje.
Antžeminė turkų kariuomenės operacija iškelia Sirijos konfliktą į naują lygmenį ir, panašu, dar labiau komplikuos pagalbą pabėgėliams Sirijos-Turkijos pasienyje, konstatuoja leidinys.
Kaip rašo „Le Figaro“, Turkijos operacija prieš ISIS – tai pretekstas kovoti su kurdais.“ Leidinys publikuoja interviu su prancūzų rašytoju ir dėstytoju Gerardu Chaliand‘u.
„Į Sirijos Džarabulusą R. T. Erdoganas įsiveržė ne tiek tam, kad sunaikintų „Islamo valstybę“, kiek tam, kad pasipriešintų kurdams. Iš esmės Džarabulusas yra ISIS teritorijoje, atsidūrusioje gniaužtuose tarp dviejų kurdų regionų – Afrino ir Kobani. Kurdai ir toliau juda pirmyn kovoje su ISIS ir norėtų sujungti du regionus, – sako G. Chaliand‘as. – R. T. Erdoganui nepriimtina mintis apie vientisą kurdų kontroliuojamą teritoriją Sirijoje, nes tai reikštų, kad nebeliko tiesaus perėjimo tarp Turkijos ir Sirijos galimybės. Tad tai, kad šiandien R. T. Erdoganas puola ISIS – judėjimą, kurį jis iš tiesų labai ilgai palaikė – yra tik pretekstas.“
Paklaustas apie tai, kaip Turkijos įsiveržimą vertina Damaskas, G. Chaliand‘as pažymėjo: „Iki šiol Damasko režimas gan neutraliai vertino Sirijos kurdus – su sąlyga, kad jie jo nepuola.“ Bet dabar Assadas taip pat kaip ir R. T. Erdoganas nenori, kad Sirijos kurdai taptų per daug įtakingi, mano ekspertas.
„Ar gali šis keistas Damasko ir Ankaros sutarimas kurdų klausimu pakeisti padėtį Alepe?“ – pasidomėjo „Le Figaro“ atstovas. „Ne (...) Damasko režimo, kurį nuo pat konflikto pradžios palaikė Iranas, interesai visiškai kiti, nei Turkijos, kuri niekada nenustojo palaikyti islamistų. Galiausiai, Turkija ir toliau suinteresuota, kad griūtų Basharo al Assado režimas ir nugalėtų islamistai“, – atsakė G. Chaliand‘as. Ekspertas taip pat mano, kad jokio kompromiso regione nėra, nes nesimato jokio sprendimo Sirijai.
Apie tai, kodėl Turkija įsitraukė į karą Sirijoje, leidinyje „Foreign Policy“ svarsto Artimųjų Rytų ekspertas iš Atlanto Tarybos Faysalas Itani. Jo manymu, Turkijos įsitraukimas „pakeis karo prieš ekstremistų grupuotę kryptį Vašingtono naudai.“
Ši kampanija gali tapti naujų JAV ir Turkijos santykių Sirijoje epochos pradžia. Ankaros motyvai Sirijoje ne visai sutampa su Vašingtono motyvais ir tiesiogiai prieštarauja kurdų partijos „Demokratinė sąjunga“ (PYD), kuri yra JAV sąjungininkė, tikslams, svarsto F. Itani.
„Trumpalaikėje perspektyvoje tai gali padidinti įtampą tarp Turkijos ir PYD, ir su ja susidurs JAV, kuri turės įtraukti šią problemą į savo kovos su ISIS strategiją“, – rašoma straipsnyje.
Turkija kaip teisėta partnerė kovoje prieš ISIS taip pat gali suteikti Vašingtonui daugiau įtakos svertų santykiuose su jo sąjungininkais kurdais.
„Jei bus pasinaudota Džarabuluso operacijos rezultatais, ji gali pakloti pamatus JAV-Turkijos bendradarbiavimui, kurio labai reikėtų, sustiprinti arabų ir kurdų įtakos Šiaurės Sirijoje balansą ir gerokai sustiprinti kovą su „Islamo valstybe“, – reziumuoja autorius.
