Praėjusiais metais į Vokietiją atvyko daugiau nei milijonas nuo karo ir skurdo Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir kitose šalyje kenčiančių žmonių. Nusistatymas prieš pabėgėlius išaugo po išpuolių prieš civilius praėjusį mėnesį. Tris atakas įvykdė migrantai, o dvi atakas prisipažino įvykdžiusi „Islamo valstybė“ (IS).
Didėja spaudimas kanclerei A. Merkel nutraukti Vokietijos atvirų durų politiką.
„IS islamo terorizmo fenomenas nėra tas fenomenas, kuris į šalį atvyko kartu su pabėgėliais“, - sakė kanclerė.
Politikė taip pat išreiškė nerimą dėl to, kad vis daugiau vokiečių keliavo į Siriją treniruotis su islamistais kovotojais. Birželį vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere sakė, kad daugiau nei 800 žmonių, manoma, išvyko į Siriją ir Iraką.
„Ši grupuotė jau daugelį metų kelia mums nerimą“, - pridūrė A. Merkel.
Kanclerės populiarumas sumažėjo po išpuolių šalyje, o 52 proc. vokiečių nepritaria kanclerės migrantų politikai. Migrantų antplūdis, iš kurių dauguma yra musulmonai, sustiprino paramą prieš imigraciją nusistačiusiai partijai Alternatyva Vokietijai (AfD). Tikimasi, kad partijai sėkmingai pasirodys rinkimuose Meklenburgo-Pomeranijos žemėje ir Berlyne.
„Sakėme, kad islamas, kuris remiasi konstitucija, ..., priklauso Vokietijai“, - teigė kanclerė ir pridūrė, kad šalyje nėra vietos konstitucijos nesilaikančiam ir lygių teisių moterims nepripažįstančiam islamui.