Tuo įsitikinusi Floridos universiteto antropologijos ir Lotynų Amerikos studijų lektorės Ieva Jusionytė. Jai antrina Vilniaus universiteto dėstytoja Ieva Giedraitytė, kurios įsitikinimu olimpinės žaidynės Brazilijos nesuvienys, o renginį netgi gali lydėti protesto aktai.
Korupcija prezidentę kaltina korumpuoti parlamentarai
Protestuoti, kad būtų nuversta prezidentė Dilma Rousseff, pasak policijos, vieną sekmadienį į gatves išėjo daugiau nei 3 mln. brazilų. Pasipuošę geltonos bei žalios vėliavos spalvų atributika, protestuotojai skandavo įvairius šūkius. Vienas dažniausių – „Dilma, lauk“.
Sulaukus kitų protestuotojų palaikymo, D. Rousseff nuo pareigų nušalinta. Daugiau nei po 22 val. trukusių debatų Senatas nubalsavo už tai, kad būtų pradėtas prezidentės apkaltos procesas. Įvardijama oficiali priežastis – kaltinimai pažeidus biudžeto apskaitos sistemas. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) Lotynų Amerikos studijų dėstytojos I. Giedraitytės, ši priežastis – ne vienintelė.
„Dilma iš tikrųjų kaltinama sąmoningu tikrojo biudžeto slėpimu ir valstybinių bankų lėšų naudojimu padengti tam tikroms skylėms, viską užmaskuoti prieš perrinkimą. Yra rimtų indikatorių, kad tai buvo daroma. Kitas kaltinimas, kuris nėra įrodytas, tačiau yra garsiai sakomas– iš valstybinės naftos kompanijos „Petrobras“ buvo finansuojama Dilmos rinkiminė kampanija. Vadinasi, iš teisinės pusės ši apkalta yra legali. To negalima vadinti valstybės perversmu“, – sako I. Giedraitytė.
Ji priduria, kad vis dėlto tai tėra oficialioji versija, tačiau ne vienintelė. „Balsavimas Senate buvo klaikus, pasaulio spaudoje tai buvo pavadinta žiurkių puota ir tikriausiai taip ir buvo. Iš esmės niekas iš tų parlamentarų, kurie pasisakė žiniasklaidai, nekalbėjo apie deficitą, apie ekonominę politiką. Vieni balsavo prieš Dilmą dėl savo anūkų ateities, antri – dėl Dievo, treti – dėl pusbrolio, ketvirti kalbėjo apie korupciją“, – nurodo I. Giedraitytė.
Anot jos, bene didžiausia prezidentės nušalinimo priežastis yra ta, kad D. Rousseff yra praradusi visuomenės paramą. Jos populiarumo reitingas nesiekia nė 10 proc. „Ji nebeturi natūralių sąjungininkų nei gatvėje, nei parlamente. Kita vertus, juokinga ir paradoksalu, nes didžioji dalis Dilmos oponentų iš tikrųjų yra kaltinami korupcija, yra įsivėlę į korupcinius skandalus. Yra netgi tokia teorija ir manau, kad šiek tiek racijos joje esama, kad šis skandalas su Dilma padeda nukreipti dėmesį nuo korupcinių tyrimų ir gilinimosi, kas dar yra įsivėlęs“, – akcentuoja I. Giedraitytė.
Jos teigimu, parlamento pirmininkas yra vienas pagrindinių asmenų, kaltinančių D. Rousseff, ir yra oficialiai kaltinamas korupcijos skandalo byloje. „Nemaža dalis parlamentarų, kurie balsavo prieš korupciją, ir jų šeimos narių vienaip ar kitaip yra įsivėlusi į šį korupcijos skandalą“, – prideda I. Giedraitytė.
Naujojo prezidento nepalaiko nei pozicija, nei opozicija
Sakydama vieną paskutinių savo, kaip prezidentės, kalbų, D. Rousseff pasmerkė , anot jos, įvykdytą perversmą, neigė savo kaltę ir pabrėžė, kad yra daugiau nei 54 mln. brazilų išrinkta prezidentė.
Laikinai prezidento pareigas einančio Michelio Temero šalies gyventojai neišrinko. Jam, kaip viceprezidentui, valstybės vairas atiteko po D. Rousseff apkaltos. Pasak Floridos universiteto antropologijos ir Lotynų Amerikos studijų lektorės I. Jusionytės, M. Temeras yra opozicinės darbininkų partijos atstovas. Ši partija valdė Braziliją tiek Luiz Inacio Lula da Silva prezidentavimo metais, tiek dabar, D. Rousseff metais.
„Jo partija yra centro dešinės pakraipos. Manoma, kad jis imsis reformų būtent pertvarkyti biudžetą tokia linkme, kad būtų sumažintas biudžeto deficitas, valstybės išlaidos įvairioms socialinėms programoms, kurių labai padaugėjo per pastarąjį dešimtmetį. Prognozuojama, kad jis tiesiog sudarys geresnes sąlygas verslui, galbūt privatizuos daugiau valstybinių įstaigų ar įmonių. Iš esmės tai būtų daugiau į dešiniąją politinę ir ekonominę politiką linkusi vyriausybė“, – sako I. Jasionytė.
Tik pradėjęs eiti prezidento pareigas M. Temeras skelbė, kad reikia pagerinti verslo aplinką privačiam sektoriui, iš naujo subalansuoti vyriausybės biudžetą, taip pat – suvienyti Brazilijos visuomenę. Tačiau protestai Brazilijoje nesiliauja ir šiomis dienomis. VU TSPMI dėstytoja I. Giedraitytė pastebi, kad laikinasis prezidentas yra kaltinimas korupcija, kritikuojamas dėl to, jog naująjį ministrų kabinetą sudaro tik baltieji vyrai.
„Pirmiausia reikia pastebėti, kad jis niekada nebuvo labai populiarus. Tai nebuvo kažkoks didelis politikas. Tai buvo D. Rousseff vadovaujamos partijos koalicijos narys, t. y. kitos koalicinės partijos vadovas. Nėra kažkokių ypatingų vilčių. Kitas dalykas, kuris pabrėžiamas, D. Rousseff pasekėjams jis ne itin patinka, nes jo partija pasitraukė iš koalicijos. Kai kurie tai laiko peilio dūriu į nugarą“, – aiškina I. Giedraitytė.
Vyriausybę valdo vidurinės klasės baltieji vyrai
I. Giedraitytės tvirtinimu, laikinasis prezidentas taip pat laikomas pernelyg neoliberaliu. D. Rousseff partija, teigia I. Giedraitytė, vis dėlto buvo kairės partija, o M. Temeras vadovauja centro dešinės pažiūrų partijai. „Jo jau priimti sprendimai – pakeistas ekonomikos ministras, sprendimas sumažinti valstybės sektorių, ministerijų skaičių – kalba apie posūkį į dešinę, kurio ne visi norėjo ir ne visi laukė. Taip yra iš vienos pusės. Iš kitos pusės jis pats turi labai rimtų įtarimų dėl įsivėlimo į korupcijos skandalą“, – teigia I. Giedraitytė.
Laikinojo prezidento nepalaiko ir D. Rousseff oponentai, nes jis vis dėlto yra buvęs koalicijoje su D. Rousseff partija. Be to, jam metami kaltinimai, klausiant, kas atstovauja senąją Braziliją.
„Vyriausybė sudaryta iš baltųjų, vidurinės ir aukštesnės klasės vyrų. Kabinėjimasis prie to gali atrodyti kairiųjų idėja, bet valstybėje, kurioje daug etninių grupių ir kur yra labai stipri rasizmo tradicija, žmonės į tai reaguoja, jiems tai svarbu ir pastebima“, – sako I. Giedraitytė.
Floridos universiteto Lotynų Amerikos studijų lektorė I. Jusionytė teigia, kad korupcija šiuo metu yra viena ryškiausių Brazilijos problemų. „Jau daug metų ar net dešimtmečių besitęsianti korupcija iki šiol niekam lyg ir neužkliuvo taip stipriai, kaip per pastaruosius keletą metų. Dėl to visas šis skandalas Brazilijoje ir kilo. Tai, ką mes matome, yra pastaruosius dešimtmečius įprasta valdymo sistema, kur verslas ir viešieji reikalai yra persipynę“, – nurodo I. Jasionytė.
Brazilijoje šiemet organizuojamos olimpinės žaidynės, šiek tiek anksčiau ten vyko Pasaulio futbolo čempionatas, atkreipia dėmesį I. Jasionytė. „Kai vis dar daugiau pinigų skiriama visiems sporto renginiams, o kitos visuomenės gyvenimo sferos – sveikatos apsauga, švietimo sistema – negauna pakankamai dėmesio, yra labai didelės eilės, norint užsirašyti pas gydytojus, privati švietimo sistema yra gera, bet viešoji – ne. Kai pradėjo didėti viduriniosios klasės nepasitenkinimas prieš ketverius ar trejus metus, kai brazilai išėjo į gatves protestuoti, tuomet pradėjo didesnis dėmesys būti skiriamas ir korupcijai“, – sako I. Jasionytė.
Aptiria vieną didžiausių ekonomikos recesijų
Sudėtingą politinę Brazilijos situaciją apsunkina ir prasta ekonominė padėtis. Šalies ekonomika pernai susitraukė 3,8 proc. Valstybė dėl pablogintų kreditavimo reitingų praranda daug investuotojų. Pasak I. Giedraitytės, Brazilija susiduria su viena didžiausių recesijų.
„Iš tikrųjų ekonominė situacija prasta. Viena didžiausių recesijų, kokių yra buvusių nuo didžiosios recesijos laikų 1930 m. Tai lėmė kelios priežastys. Viena jų – valstybės ekonominė politika, kuri ne visą laiką buvo tinkama, ne laiku buvo pradėta taupyti, nebuvo suvokta, kaip rimtai mažėja pagrindinių Brazilijos eksporto prekių paklausa. Nebuvo imtasi rimto ekonomikos efektyvumo skatinimo“, – nurodo I. Giedraitytė.
Jos teigimu, nepalankios Brazilijai buvo ir išorinės tendencijos – krito visų eksportuojamų produktų kainos. Be to, Lotynų Amerikai būdingas ciklas, kai valstybė sparčiai ekonomiškai auga dėl didelio eksporto, bet vėliau krenta, nes žaliavų eksporto kainos smarkiai kinta.
„Ši tendencija būdinga Lotynų Amerikai. Taip tiesiog visą laiką buvo, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais buvo tikimasi, kad būtent šiai valstybei pavyks sulaužyti tokią dinamiką. Akivaizdu, kad to padaryti nepavyko“, – sako I. Giedraitytė.
Olimpinės žaidynės gali sulaukti mažiau svečių dėl Zikos viruso
Po kelių mėnesių prasidės Rio de Žaneiro olimpinės vasaros žaidynės, kurių, anot I. Jusionytės, Brazilija tikėjosi kitokių. „Brazilija labai tikėjosi, kad tiek pasaulio futbolo čempionatas, kuris vyko 2014 m., tiek olimpiada parodys Brazilijos didybę, nes vis dėlto tiek ekonomiškai, tiek sporto srityje Brazilija yra viena iš stipriausių pasaulio valstybių. Kaip paveiks ši krizė olimpines varžybas? Nemanau, kad poveikis bus labai didelis“, – neslepia I. Jasionytė.
Ji argumentuoja, kad ir anksčiau olimpinės žaidynės vyko šalyse, kurios turi įvairių problemų, pavyzdžiui Kinijoje ar Rusijoje. Pašnekovės tvirtinimu, visos šios problemos iškyla į paviršių, laukiant olimpinių žaidynių, bet vos tik olimpiada prasideda, problemos nustumiamos į šalį.
„Manau, kad nesumažės žmonių, kurie norės nuvykti į Braziliją, kurie stebės olimpiadą. Šiek tiek mažiau jų galbūt bus dėl to, kad besilaukiančios ar vaikų ketinančios turėti moterys bus paskatintos nevykti į Braziliją dėl Zikos viruso. Bet Brazilijos valdžia imasi visų galimų priemonių, kad sukontroliuotų uodų populiaciją didžiuosiuose miestuose, kur vyks varžybos. Manau, kad tai galės turėti mažos įtakos, bet ne tokios, kad būtų neįvykusios ar nepavykusios, nesėkmingos olimpinės žaidynės“, – įsitikinusi I. Jusionytė.
Balandį organizatoriai pranešė, kad parduota vos pusė visų bilietų į olimpinių žaidynių renginius. Teigta, kad žiūrovų susidomėjimą gali slopinti ir kova su Zika virusu, ir politiniai protestai šalyje. Pasak I. Giedraitytės, jų Brazilijoje galima tikėtis ir per pačias žaidynes.
„Akivaizdu, kad vien dėl Zikos viruso buvo pasiūlymų, kad reikia atšaukti žaidynes ir jas daryti kažkur kitur, nes šalyje vyrauja ir ekonominė krizė. Labai abejoju, ar Brazilija smarkiai laukia tų žaidynių. Tai nebus suvienijantis renginys, nes paprasti brazilai net neturi pinigų tam įsigyti bilietą, stebėti rungtynių. [...] Akivaizdu, kad šis renginys nebus tas, kuris turėjo karūnuoti Brazilijos ekonomikos kilimą ar Brazilijos vaidmenį regione“, – tikina I. Giedraitytė.
Jos nuomone, dabar svarbiausia, kad neįvyktų rimtų saugumo incidentų, nes, tvirtina I. Giedraitytė, tos žaidynės bus pažymėtos protestu. „Galima spėlioti, ar tai bus nedideli protestai, ar kažkas rimčiau, bet tikėtina, kad to galima sulaukti. Iš tikrųjų ne pats geriausias laikas Brazilijai rengti tas žaidynes“, – daro išvadą I. Giedraitytė. Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės prasidės rugpjūtį.