Vos po kelių dienų po to, kai grupė liberalių opozicionierių išpublikavo demaskuojančią ataskaitą, kurioje apkaltino R. Kadyrovą korupcija, žmogžudystėmis ir per aštuonerius metus valdymo metus įtvirtinus šariato diktatūrą, praėjusį savaitgalį interviu per televiziją jis pareiškė apstulbusiam žurnalistui, jog mano, kad jo laikas Čečėnijos vadovo poste baigiasi, inosmi.ru cituoja csmonitor.com.

„Šiuo metu, kad mano vardo nenaudotų prieš mano tautą, manau, kad valstybės valdymui reikia rasti kitą žmogų“, – pareiškė jis. O paskui pasakė, kad vietoje to norėtų atsidėti šeimai, asmeniniam gyvenimui, verslui ir islamo studijavimui.

Ekspertai įspėja, kad neverta priimti to už gryną pinigą ar vertinti per Vakarų politinės prizmės kultūrą.

Jie tvirtina, kad jei R. Kadyrovas ir nervinasi, tai ne dėl 65 puslapių ataskaitos, parašytos Iljos Jašino, kuris surinko daug žiaurių, jau seniai žinomų R. Kadyrovo valdymo įrodymų. Veikiausiai to priežastis – nematomos permainos Kryme, taip pat ir artimiausioje prezidento Vladimiro Putino aplinkoje.

Jų teigimu, R. Kadyrovas faktiškai pateikia V. Putinui ultimatumą – arba tas įsikiša ir asmeniškai palaiko jo kandidatūrą perrinkimui rugsėjį vyksiančiuose rinkimuose, arba rizikuoja destabilizuoti diktatorišką režimą, numaldžiusį Čečėniją ir pastaruosius aštuonerius metus palaikiusį ten tvarką.

„Kadyrovas jaučia, kad jo padėtis prastėja. Yra ženklų, kad Kremlius juo nepatenkintas, o rusų elito nuotaikos darosi jam vis priešiškesnės dėl jo nenuspėjamo, neprotingo elgesio. Jis jaučia netekęs pasitikėjimo aukščiau, – sako I. Jašinas, kurio ataskaita Rusijoje liko praktiškai nepastebėta. – Prieš porą mėnesių Kadyrovas siekė susitikimo su Putinu, tačiau Putinas neatsiliepė. Todėl Kadyrovas nervinasi ir toliau siunčia signalus apie savo ištikimybę. Be abejo, jis nenori išeiti.“

A. Piontkovskis
Kadyrovas žino, kad (Rusijos jėgos struktūrose) daugelis jo nekenčia, o jo atrama Kremliuje yra tik asmeniškai V. Putinas. Todėl jo kampanija prieš disidentus adresuota auditorijai, kurioje – tik vienas žmogus, kad įtiktų Putinui, pademonstruotų Kadyrovo lojalumą ir jo naudingumą.

Čečėniškas Putino paktas

V. Putinas perdavė R. Kadyrovui beveik visišką (Čečėnijos) kontrolę po to, kai prieš kelerius metus iš šalies išėjo rusų kariuomenė, privertusi maištingą respubliką paklusti. Atsakydamas R. Kadyrovas užspaudė respublikoje kitaip mąstančius, surinko asmeninę kariuomenę iš buvusių karių ir užtikrino Kremliui absoliutų Čečėnijos atsidavimą.

Čečėnų pasipriešinimo problema, kuri sunkino situaciją posovietinėje Rusijoje beveik 20 metų, buvo „išspręsta“, suteikus valdžią despotui, dėl kurio nuolatinių, o kartais netgi aršių išsišokimų V. Putinas ne kartą buvo atsidūręs nepatogioje padėtyje.

R. Kadyrovą kaltina dar ir tuo, kad jis užsitikrino prabangų gyvenimą, savindamasis lėšas, kurias Maskva dosniai skiria sugriautos karinės respublikos atstatymui, laiko baimėje čečėnų moteris, nenorinčias laikytis griežtų islamo rengimosi reikalavimų, ir grasina rusų kariams, bandantiems ieškoti Čečėnijoje nusikaltėlių.

Bet šiurpiausias nusikaltimas – politinių oponentų žudymai (pradedant teisėsaugininkais, baigiant rusų liberaliosios opozicijos lyderio Boriso Nemcovo žmogžudyste), kuriuos priskiria R. Kadyrovo režimui.

Jau kelis mėnesius R. Kadyrovas grasina nedidelei liberalių opozicininkų grupei, vadina juos šakalais, liaudies priešais ir kitokiais žodžiais, primenančiais Stalino politinių represijų laikus.

Praėjusį mėnesį jis įkėlė į internetą filmuotą reportažą, kuriame opozicijos lyderis, buvęs ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas nufilmuotas tarsi per snaiperio šautuvo optinį taikiklį.

Rusų liberalus, kurių gretos mažėja, tai ypač gąsdina – turint omenyje ilgą politinių žmogžudysčių, įvykdytų posovietinėje Rusijoje, sąrašą. Žmogžudysčių, kurių organizatorių praktiškai niekada neranda, bet kurių vykdytojais praktiškai visada būna čečėnai.

„Kadyrovo Čečėnija Rusijai – nenumatytų padarinių zona“, – sako Maskvos Karnegio centro vyresnysis mokslinis darbuotojas Andrejus Kolesnikovas. – Taip, ten tvarka įvesta. Bet po dviejų karų šioje vietoje pasiektas kraštutinis žiaurumas, ten dauguma žmonių, kurie išaugo su ginklu rankoje ir kurie gali nužudyti be sąžinės graužimo.“

„Vieno žmogaus auditorija“

Dar vienas atviras Kremliaus kritikas – Andrejus Piontkovskis praėjusią savaitę išvyko iš Rusijos po to, kai R. Kadyrovo vadovaujamo parlamento pirmininkas pareikalavo patikrinti dėl ekstremizmo jo straipsnį, kuriame jis parašė apie R. Kadyrovo ir Kremliaus ryšius.

Elektroniniame laiške A. Piontkovskis parašė, kad išpuolius prieš liberalius kritikus R. Kadyrovas pasitelkia tam, kad įtikintų V. Putiną, jog jis nepakeičiamas kaip sąjungininkas, ir ne tik kaip Čečėnijos vadovas, bet ir kovoje su priešininkais visos Rusijos mastu.

„Kadyrovas žino, kad (Rusijos jėgos struktūrose) daugelis jo nekenčia, o jo atrama Kremliuje yra tik asmeniškai V. Putinas, – rašo jis. – Todėl jo kampanija prieš disidentus adresuota auditorijai, kurioje – tik vienas žmogus, kad įtiktų Putinui, pademonstruotų Kadyrovo lojalumą ir jo naudingumą.“

Čečėnų lyderio pareiškimas apie pasirengimą pasitraukti iš savo posto stumia V. Putiną į sunkią padėtį ir gali priversti jį viešai pademonstruoti palaikymą R. Kadyrovui. Kadangi R. Kadyrovas valdo Čečėniją griežtais metodais, gali būti, kad rinkimuose rugsėjį jis laimės, taigi, ekspertų nuomone, visa esmė – užsitikrinti asmeninį V. Putino palaikymą permainų Kryme fone, kurios stebėtojams kol kas lieka nepastebimos.

„Tai, ką šiuo metu matome, yra Kadyrovo perrinkimo kampanija, – sako Maskvos nepriklausomo politinio centro generalinis direktorius Aleksejus Muchinas. – Jam reikia gauti vieną balsą, štai ir viskas.“