Pontifikas su svečiu aptarė Irano branduolinį susitarimą bei konfliktus Artimuosiuose Rytuose. Audiencija Vatikane ir politiniu, ir religiniu požiūriu laikoma svarbiu susitikimu.

Susitikimo pabaigoje popiežius padėkojo H. Rouhani už apsilankymą ir pabrėžė, kad tikisi taikos. Jis paragino prezidentą melstis už ją.

H. Rouhani per audienciją lydėjo 12 narių delegacija, kurioje buvo ir užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas.

Irano vadovas popiežiui įteikė rankų darbo kilimą iš Irano Kumos miesto ir miniatiūrų knygą. Pontifikas savo ruožtu svečiui padovanojo medalį su Šventojo Martyno atvaizdu, taip pat savo encikliką „Laudato si“ anglų ir arabų kalbomis.

Gerbiant Irano kultūrą ir Irano prezidento tikėjimą, Romos Kapitolijaus muziejuose buvo uždengtos nuogos statulos.

Liepą pasiektą branduolinį susitarimą Vatikanas pavadino svarbiu rezultatu, tačiau kartu ragino nuosekliai jį įgyvendinti. Sirijos konflikte Iranas vadina svarbų vaidmenį kaip svarbiausias režimo sąjungininkas greta Rusijos. Vatikanas ne kartą smerkė ginklų tiekimą konfliktuojančioms šalims.

H. Rouhani vizitas pas popiežių buvo planuojamas jau lapkričio viduryje, tačiau dėl teroro išpuolių Paryžiuje atidėtas.

Tai tik antrasis pareigas einančio Irano prezidento ir Katalikų bažnyčios vadovo susitikimas.

1999-aisiais Vatikane buvo susitikę prezidentas Mohammadas Khatami ir popiežius Jonas Paulius II. M. Khatami lankėsi Romoje ir per Jono Pauliaus laidotuves 1999-aisiais. Šventasis sostas ir Iranas nuo 1953 metų palaiko diplomatinius santykius.

Po susitikimo Vatikano paskelbtame pareiškime sakoma, kad Pranciškus paragino Irano lyderį atlikti „svarbų vaidmenį“, kad kartu su kitomis šalimis skatintų regiono problemų „adekvačius politinius sprendimus“ ir prisidėtų prie kovos su terorizmu ir ginklų kontrabanda.

„Ačiū už jūsų vizitą ir aš tikiuosi taikos“, – sakė Pranciškus savo svečiui susitikimo pabaigoje, kurią galėjo stebėti žurnalistai.

H.Rouhani, kuris popiežiui padovanojo rankų darbo kilimą, šypsodamasis atsakė paties Pranciškaus fraze.

„Prašau jūsų melstis už mane, – pasakė jis. – Man buvo malonu su jumis susitikti. Linkiu sėkmės jūsų darbe“.

Svečiui popiežius padovanojo medalį, kuriame pavaizduotas Šv.Martynas, besidalinantis savo apsiaustą su prastai apsirengusiu vargeta.

Irano lyderis taip pat gavo dvi popiežiaus enciklikos apie pasaulio ekologines problemas „Laudato Si“ kopijas anglų ir arabų kalbomis.

M.Rouhani per penkių dienų vizitą Italijoje ir Prancūzijoje siekia skatinti prekybos ryšius ir investicijas į Irano ekonomikos modernizavimą, vaizduodamas savo šalį kaip stabilumo oazę konfliktų draskomame regione.

Saugus ir stabilus

Anksčiau antradienį kalbėdamas Italijos ir Irano verslo lyderių susitikime H.Rouhani taip pat vaizdavo Iraną kaip idealią bazę bendrovėms, norinčioms įkelti koją į 300 mln. gyventojų turintį regioną, patikindamas būsimus investuotojus, kad jų sutarčių bus laikomasi.

„Iranas yra saugiausia ir stabiliausia šalis visame regione, – sakė H.Rouhani. – Visi suprato, kad branduolinės derybos sudarė abiem šalims naudingą padėtį. Dabar mes sukūrėme sąlygas investicijoms ir technologijų perkėlimui. Tai turi būti naudinga abiem šalims: mes kviečiame jus investuoti, o mes užtikrinsime stabilumą ir pakankamas jūsų pajamas“.

Jis pabrėžė, kad visi gana susiskaidžiusios politinės klasės Irane elementai, net aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei laikotarpiu po sankcijų tvirtai siekia užtikrinti prekybą, investicijas į naujus kelius, geležinkelius, oro uostus ir kitokią infrastruktūrą.

H.Rouhani pateikė savo viziją, kaip Iranas virsta regiono ekonomikos plėtros centru, jungiančiu Artimuosius Rytus su Pietų ir Centrine Azija ir net vakariniais Kinijos pakraščiais.

„Laikykite mus ne šiaip viena šalimi, o šalimi, esančia didesnės rinkos centre“, – sakė H.Rouhani ir pavyzdžiu paminėjo Čabaharo uostą Irano pietinėje pakrantėje.

Iranui reikia tarptautinių investicijų šiam uostui užbaigti įrengti; jis taps vartais Indijos bendrovėms, siekiančioms verslo su Afganistanu ir Centrine Azija, taip pat ir Iranu.

H.Rouhani dar pažadėjo, kad Teheranas nedarys nieko, kas kenktų jo stabilumui, ir nurodė, jog ekonomikos augimas gali padėti triuškinti terorizmą regione.

„Mes neketiname atakuoti jokios šalies ar veržtis į ją. Mes neketiname kištis į jokios kitos šalies reikalus, – pažymėjo jis. – Kai plėtra stringa, susidaro sąlygos palankios ekstremizmui, nedarbas telkia kareivius terorizmui“.