Penktadienį UNESCO sutiko patenkinti Pekino prašymą įtraukti dokumentus, bylojančius apie masines žudynes ir žaginimus, vykdytus 1937 metais Japonijos pajėgų užimtame Nankino (dabartiniame Nandzingo) mieste.
Tie žiaurumai, dažnai vadinami Nankino išžaginimu, yra itin opi tema įtemptuose Japonijos ir Kinijos santykiuose. Pekinas kaltina Tokiją, kad Japonija nepademonstravo pakankamos atgailos dėl tų nusikaltimų.
Tokijas, kuris yra vienas iš didžiausių UNESCO finansuotojų, ragino neįtraukti į Pasaulio atminties registrą Nankino dokumentų ir kaltino tą organizaciją esant politizuotą.
„Manau, tai yra problema“, – žurnalistams sakė Japonijos ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yoshihide Suga, pridūręs, kad Tokijas turi „visiškai kitokią nuomonę negu Kinija“ apie Nankino apsiaustį.
„Griežtai reikalaujame veikti skaidriai ir sąžiningai, kad šis švietimo projektas nebūtų naudojamas politiškai, – pridūrė vyriausybės atstovas. – Norime svarstyti visas įmanomas priemones, įskaitant mūsų šalies įnašų mokėjimo sustabdymą.“
Tokijo užsienio reikalų ministerija nurodė 2014 metais skyrusi UNESCO apie 31 mln. JAV dolerių – 10,8 proc. Japonijos bendro indėlio JT finansavime.
Japonijos kariuomenė įsiveržė į Kiniją praeito amžiaus 4-ame dešimtmetyje, o abiejų šalių didelio masto karas, prasidėjęs 1937 metais, tęsėsi iki Tokijo pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare 1945 metais.
Kinija sako, kad per šešias savaites japonų vykdytas žudynes, žaginimus ir griovimus Nankine žuvo 300 tūkst. žmonių.
Kai kurie autoritetingi užsienio mokslininkai pateikia mažesnį aukų skaičių, bet pripažintuose akademiniuose sluoksniuose beveik nėra abejojančių, kad tos žudynės buvo vykdomos.
Japonija oficialiai skelbia, kad per tuos įvykius „buvo nužudyta daug nekombatantų; vyko plėšikavimas ir kiti veiksmai“, pridurdama, kad tikslų aukų skaičių „sunku nustatyti“.
Tačiau kai kurie konservatyvių pažiūrų veikėjai ir nacionalistai apskritai neigia vykus tuos žiaurumus, kurių aptarinėjimas nuolat kursto įtampą abiejų šalių santykiuose.