Praėjus kelioms dienoms kai kurie musulmonai išsakė nusivylimą ir nerimą dėl Kremliaus oro atakų Sirijoje.
„Ką mes ten darome? Tegul jie patys išsiaiškina, – sako 79 m. totorius pensininkas Achmadas Bragimovas, po rytinių maldų išėjęs iš naujosios mečetės. – Esu prieš [Basharą] al-Assadą“, – sako jis ir priduria, kad Sirijos prezidento šeima jau 40 metų yra valdžioje.
Rugsėjo 30 dieną Rusija pradėjo staigią netikėtą kampaniją prieš B. al Assado oponentus – bombardavo juos iš lėktuvų, dislokuotų Sirijoje, ir apšaudė raketomis iš laivų Kaspijos jūroje.
Tai didžiausia Maskvos karinė kampanija nuo Sovietų Sąjungos žlugimo laikų.
Manoma, kad V. Putinas, palaikydamas B. al Assadą, tikisi sustiprinti Rusijos įtaką Artimuosiuose Rytuose ir pakirsti JAV dominavimą. Bet jis taip pat rizikuoja įklimpti į daug išlaidų reikalaujantį karą ir sukelti pavojų Rusijos saugumui, turint omenyje išaugusią islamistų kovotojų išpuolių grėsmę šalyje.
„Tai gali tapti antruoju Afganistanu“, – sako Maskvoje gyvenantis 65 m. Aidanas Gadžijevas, kilęs iš Dagestano Šiaurės Kaukaze, kuriame dauguma gyventojų – musulmonai. Jis turi omenyje pragaištingą, Sovietų Sąjungos 1979-89 m. vykdytą karinę kampaniją.
„Rusija yra įtraukiama į karą, – sako 40 m. istorikas iš Maskvos, totorius Ruslanas Chamidulinas. – Geriau būtų neįsitraukti. Neįmanoma palaikyti taikos kare.“
Kiek tolėliau savo taksi automobilyje sėdintis 23 metų kirgizas migrantas Azadas Madamadovas sako: „Manau, kad bet koks kišimasis į Sirijos reikalus tik pablogina situaciją – ar tai būtų Rusija, ar Jungtinės Valstijos.“
Oficialios statistikos, kaip Rusijos musulmonai (jų šioje šalyje gyvena 15 milijonų, dauguma – sunitai) vertina oro išpuolius Sirijoje, nėra. Manoma, kad dauguma jų palaiko naujausią Kremliaus kampaniją, bet akivaizdus ir stiprus nepritarimas, nors jis ir neišreiškiamas viešai.
Kampanijai nepritariama dėl įvairių priežasčių – nuo esminių humanistinių iki atvirų simpatijų „Islamo valstybės“ kovotojams. Kai kurie Rusijos musulmonai pritaria Europos ir JAV susirūpinimui, kad Rusijos bombardavimo kampanija surengta prieš nuosaikesnes grupuotes, o ne „Islamo valstybę“, nes jos tikslas – paremti B. al Assadą.
Karas prieš sunitus
„Žinoma, ne visi Rusijos musulmonai mano, kad B. Al Assadas yra priešas, – sako rusų dienraščio „Kommersant“ žurnalistas, ekspertas Šiaurės Kaukazo ir Islamo klausimais Ivanas Suchovas. – Bet gana daug taip mano, nes dauguma Rusijos musulmonų yra sunitai. Padėtis Sirijoje jiems atrodo tarsi B. al Assado karas prieš sunitus. Žvelgiant į situaciją tokiu rakursu, paremdama B. al Assadą, Rusija prisijungė prie karo prieš sunitus“, – sako jis.
Didžioji dauguma musulmonų Rusijoje ir kitose buvusios Sovietų Sąjungos respublikose priklauso islamo sunitų atšakai, išskyrus Azerbaidžano musulmonus, kurių dauguma – šiitai, kaip B. al Assado sąjungininkas Iranas ir dauguma Irako gyventojų. Prasidėjus oro išpuoliams Sirijoje, Irako socialinėje žiniasklaidoje Rusijos vadovas buvo pakrikštytas „šiitu Putinu“, skelbia naujienų agentūra AFP.
O štai Rusijos socialinėje žiniasklaidoje viskas nušviečiama kitaip. Vienur demonizuojamas V. Putino sąjungininkas B. al Assadas, kitur dėmesys sutelkiamas į civilių gyventojų žūtį per Rusijos oro antskrydžius.
Spalio 1 dieną musulmonas aktyvistas Mansuras Ali Isajevas paskelbė dviejų Sirijos vaikų nuotrauką su prierašu: „Išaiškinti pirmieji teroristai, kuriuos sunaikino Rusijos oro pajėgos. Teatleidžia man Alachas už šią ironiją.“
„Užtenka pažvelgti į socialinius tinklus, kur akivaizdžiai matyti ne tik kaip plačiai musulmonai aptarinėja Rusijos veiksmus Sirijoje, bet ir kaip juos smerkia“, – sako Maskvoje įsikūrusio žmogaus teisių centro „Memorial“ aktyvistas Bachromas Chamrojevas. Pasak jo, nors nemažai Rusijos musulmonų palaiko pačią kovą prieš „Islamo valstybę“, dauguma mano, kad Kremlius kovoja su kitomis grupuotėmis Sirijoje, o ne su „Islamo valstybe“.
„Rusijos taikinys ne „Islamo valstybė“, – sako B. Chamrojevas. – Ji kovoja prieš „Al Nusra“ frontą ir salafistų sukilėlių grupuotę „Ahrar al Sham“. Niekas nekalba apie šias grupuotes, bet karine politine prasme tarp jų yra mąstančių žmonių. Mes, musulmonai, jų veiksmų nevertiname kaip nusikaltimo.“
Spaudimas?
Spalio 2 d. Rusijos mufčių tarybos bendrapirmininkis Nafigula Aširovas pasakė BBC tarnybai Rusijoje, kad „Islamo valstybės“ bombardavimas pateisinamas, nes jos pajėgos į Siriją atėjo „iš išorės“. Bet toliau jis pateikė komentarą, kuris nesutampa su Kremliaus linija, pareiškęs, kad „siekis paremti kažkurią pusę pilietiniame kare negali būti pateisintas.“
Jungtinės Amerikos Valstijos ir jos sąjungininkių koalicija, jau ne vieną mėnesį vykdančios antskrydžius prieš „Islamo valstybę“ Sirijoje ir Irake, griežtai kritikuoja Rusijos kampaniją, pareikšdamos, kad Maskva daugiausiai taikosi į sukilėlių, nesusijusių su „Islamo valstybės“ grupuote, pozicijas, nes siekia sustiprinti B. al Assadą.
Vašingtono teigimu, tik nedidelė dalis Rusijos antskrydžių buvo nukreipti prieš „Islamo valstybę“.
Kremlius atmeta šią kritiką pasaulinėje arenoje, bet sprendimas remti B. al Assadą ir kovoti su musulmonais sunitais kelia riziką pačioje Rusijoje.
Šalyje, kur po Sovietų Sąjungos žlugimo labai sustiprėjo religinis tikėjimas ir religiniai jausmai, V. Putinas siekia palaikyti įtampą tarp etninių rusų krikščionių (kurių didžioji dalis – stačiatikiai) ir daugiausiai islamą išpažįstančių mažumų iš Šiaurės Kaukazo ir kitų regionų, tuo pačiu ragindamas Rusijos musulmonus būti vieningais.
Sirijos kampanija apsunkino abi šias užduotis, nepaisant Kremliui lojalių religinių lyderių palaikymo.
Rusijos mufčių tarybos vadovas Ravilis Gainutdinas paragino musulmonus nesuteikti šiam klausimui politinio atspalvio ir neleisti pasėti nesantaikos sėklų tarp musulmonų. B. Chamrojevo teigimu, musulmonų dvasiniai vadovai spaudžiami palaikyti Maskvos kampaniją Sirijoje.
„Islamo valstybės“ šalininkai
Rusijos interneto portalo „Kavkazskij uzel“ („Kaukazo mazgas“) vyriausiasis redaktorius Grigorijus Švedovas sako, kad Šiaurės Kaukaze Kremliaus antskrydžiai Sirijoje vertinami prieštaringai. Vieni žmonės pritaria Maskvos palaikomam Ramzanui Kadyrovui, kuris teigia palaikantis V. Putiną ir siūlosi atsiųsti savo pajėgų į Siriją kaip rusų pajėgų pastiprinimą.
Tačiau, pasak G. Švedovo, ne mažiau žmonių pasisako prieš karinius veiksmus – kai kurie iš humanistinių paskatų, primindami du mirtį ir griovimus pasėjusius posovietinius karus prieš Čečėnijos sukilėlius.
Dar kiti, pasak G. Švedovo, palaiko „Islamo valstybę“.
Maskvos Carnegie centro ekspertas islamo ir Artimųjų Rytų klausimais Aleksejus Malašenka sako, kad vis daugiau Rusijos musulmonų – ypač jauni vyrai – žavisi „Islamo valstybe“.
A. Malašenkos vertinimu, „Islamo valstybės“ ideologijai pritaria „apie pusę milijono ar daugiau“ Rusijos musulmonų.
„Jie nenori ten vykti ir dalyvauti kare, nes tai pavojinga, – sako A. Malašenka. – Bet jie palaiko pačią idėją.“
Ivanas Suchovas sako, kad Rusijos musulmonai, ypač jaunesnioji karta, informacijos, kultūros ir vertybių ieško Artimuosiuose Rytuose, o ne Rusijos žiniasklaidoje, kurioje vyrauja rusiškos idėjos ir propaganda.
„Rusiją jie vertina iš praktinės pusės, kaip gyvenamą vietą, – sako jis. – Bet jų vertybių šaknys glūdi Artimuosiuose Rytuose. Ir kai vyksta išties svarbūs dalykai, tokie kaip šis, jų pozicija ima skirtis – pavyzdžiui, jie teigia, kad B. al Assadas yra priešas.“
Manoma, kad Sirijos islamo kovotojų grupuotėse kaunasi apie kelis tūkstančius musulmonų iš Rusijos ir kitų buvusios Sovietų Sąjungos valstybių. Rugsėjo 30 d. V. Putino štabo viršininkas pareiškė, kad musulmonai iš buvusios Sovietų Sąjungos jungiasi prie „Islamo valstybės“ ne kasdien, bet praktiškai kas valandą.
Ir G. Švedovas, ir A. Malašenka mano, kad dėl Kremliaus Sirijoje surengtų antskrydžių, Rusija tapo potencialiu teroristinių išpuolių taikiniu tokioms grupuotėms, kaip „Islamo valstybė“ ir „Al Nusra“.
Anksčiau šį mėnesį „Islamo valstybės“ filialas Šiaurės Kaukaze „Vilayat al Kaukaz“ paragino savo šalininkus nevykti į Siriją, bet įsijungti į jos gretas Rusijoje ir kovoti su Rusijos pajėgomis.
Pasak B. Chamrojevo, jau pastebimi ženklai, kad Maskvoje musulmonai patiria spaudimą. Jis priminė spalio 2 d. Maskvos Ostankino rajone esančiuose musulmonų maldos namuose įvykusį incidentą, kai riaušių policija OMON apsupo pastatą ir sulaikė kelis iš hadžo neseniai grįžusius musulmonus dėl problemų su dokumentais.
Jis įspėjo, kad Kremlius turėtų būti atsargesnis, ir nesiimti griežtų priemonių prieš Rusijos musulmonus.
„Mes puikiai suprantame, kad Rusijoje yra žmonių, kurie kritiškai vertina Rusijos veiksmus, ir kad jiems bus taikomas spaudimas, – sako jis. – Bet kur gi jie išvyks? Šiuo atveju didelę reikšmę turi tolesni Rusijos veiksmai. Po karo kampanijos Sirijoje ten kovoti išvyks dar daugiau musulmonų.“