„Labai svarbu buvo čia atvykti, kad aiškiai išsakytume mūsų poziciją, bei padarytume viską, jog būtų išvengta nesusipratimų tarp mūsų pajėgų“, – sakė B. Netanyahu susitikimo pradžioje.
Izraelio premjeras sakė, kad yra pasiryžęs sustabdyti ginklų tiekimą Libano šiitų judėjimui „Hezbollah“ ir apkaltino Sirijos kariuomenę bei Iraną, esą jie bando sukurti „antrą frontą“ prieš Izraelį.
V. Putinas, savo ruožtu, pareiškė, kad Rusijos veiksmai Artimuosiuose Rytuose „visada buvo ir bus labai atsakingi“ bei pabandė nuraminti svečią dėl Sirijos pajėgų keliamos grėsmės Izraeliui.
„Mes žinome ir suprantame, kad Sirijos kariuomenė ir Sirija apskritai yra tokios būsenos, kad ji nesiruošia atidaryti antro fronto – ji stengiasi išsaugoti savo valstybingumą“, – V.Putinas sakė per Rusijos televiziją.
Jungtinės Valstijos tvirtina, kad Rusija, viena iš nedaugelio prezidento Basharo al-Assado šalininkių, pastaruoju metu į Siriją permetė savo karių, artilerijos sistemų ir orlaivių, tuo sukeldama nerimą, kad Maskva gal būt rengiasi kariauti Sirijos vyriausybės pajėgų pusėje.
Maskva atsikerta, kad visa tai vyksta laikantis anksčiau sudarytų gynybos sutarčių, bet vis dėlto Maskva ir Vašingtonas penktadienį pradėjo karines derybas dėl šio jau ketverius metus nerimstančio konflikto, nusinešusio beveik 250 tūkst. gyvybių.
Tuo tarpu Izraelio žiniasklaida praneša, kad B.Netanyahu vizito į Maskvą tikslas yra išvengti bet kokių susirėmimų tarp Izraelio ir Rusijos lėktuvų, galinčių skraidyti virš Sirijos.
Izraelio karo pareigūnai, matyt, bijo, kad bet koks Rusijos karinės aviacijos buvimas gali apriboti manevrų erdvę po kelių pastaraisiais mėnesiais neva surengtų Izraelio lėktuvų smūgių Irano ginklų tiekimui „Hezbollah“ judėjimui per Siriją, nors oficialiai Izraelio valdžia to nepripažįsta.
Maskva ragina tarptautinę bendruomenę veiksmais reaguoti į Rusijos ambasados apšaudymą Damaske
Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareikalavo „konkrečių veiksmų“, kai į jos ambasados teritoriją Sirijos sostinėje nukrito sviedinys, kurį esą paleido pajėgos, kovojančios su prezidento Basharo al-Assado kariuomene.
„Rugsėjo 20 dieną apie 9 val. į Rusijos pasiuntinybės teritoriją Damaske nukrito minosvaidžio sviedinys, kuris giliai įsmigo į žemę ir žalos nepridarė. Stambi jo skeveldra su žyme vėliau buvo ištraukta įvykio vietoje Sirijos išminuotojų. Dabar aiškinamasi, kaip sviedinys pateko į kovotojų rankas“, – sakoma Rusijos URM informacijos ir spaudos departamento pranešime.
„Laukiame aiškios pozicijos dėl šito teroristinio akto iš visų tarptautinės bendruomenės narių, taip pat ir iš regiono šalių. Be to reikalingi ne tik žodžiai, bet ir konkretūs veiksmai“, – dar sakoma pranešime.
Rusijos išorės politikos įstaiga pažymi, kad minosvaidis šaudė į Rusijos ambasadą iš Džobaro pusės, kur savo pozicijas laiko priešiški B.al-Assado vyriausybei kovotojai.
„Jie nepriskiria savęs „Islamo valstybės“ šalininkams, bet turi išorės sponsorių, kuriems tenka atsakomybė už atitinkamą įtaką neteisėtoms ginkluotoms formuotėms“, – nurodo Rusijos URM.
Rusijos ambasada, esanti Damasko Mazros rajone, buvo apšaudyta ir anksčiau. Gegužę vienas asmuo žuvo nuo netoliese nukritusio ir sprogusio minosvaidžio sviedinio. Balandį trys žmonės buvo sužeisti, kai sviedinys pataikė į ambasados teritoriją.
JAV kaltina Rusiją, kad ši neseniai permetė savo karių, artilerijos sistemų ir orlaivių į šią karo niokojamą šalį ir tuo sukėlė nerimo, kad Maskva gali pradėti kariauti B.al Assado pajėgų pusėje.
Rusija Sirijoje pradėjo žvalgybinių bepiločių skrydžius
Rusija, JAV vyriausybės šaltinių duomenimis, virš pilietinio karo siaubiamos Sirijos pradėjo žvalgybinių bepiločių skrydžius. Kol kas neaišku, kiek bepiločių pakelta į orą, Vašingtone sakė du šaltiniai, kuriais remiasi agentūra "Reuters".
Tai greičiausiai yra pirmoji Rusijos karinė operacija Sirijoje nuo tada, kai Maskva aerodrome netoli Latakijos uostamiesčio dislokavo kovinius tankus, sraigtasparnius ir jūrų pėstininkus. JAV gynybos departamentas to komentuoti nenorėjo.
Rusija greta Irano yra viena paskutiniųjų Sirijos prezidento Basharo al Assado sąjungininkių. Didelę dalį Sirijos dabar kontroliuoja "Islamo valstybės" (IS) džihadistai.
Sirijos pilietiniame kare iki šiol žuvo 250 000 žmonių, maždaug 12 mln. paliko savo namus.