„Nacionalinės kongreso partijos kandidatas Omaras Hassanas Ahmedas al Bashiras surinko 5 252 478 arba 94,5 proc.“ atiduotų balsų, spaudos konferencijoje Chartume sakė Komiteto vadovas Mokhtaras al Asamas.
Jau ketvirtį šimtmečio šalį valdantis O.al Bashiras varžėsi su 15 menkai žinomų kandidatų, nes pagrindinės opozicijos partijos boikotavo šį balsavimą.
Rinkimų rezultatai reiškia, kad 71 metų lyderis dar griežčiau suims į ranką šią šalį, kurią toliau krečia neramumai ir kurios ekonomika stringa.
O.al Bashiras per savo kampaniją tikino rinkėjus, kad tik jis gali apsaugoti Sudaną nuo chaoso, apėmusio kelias arabų valstybes, kur, pasak prezidento, Vakarų remiamos demokratijos aspiracijos, tarpusios per 2011 metų Arabų pavasario sukilimą, tapo svarbesnės už stabilumą.
Tačiau ir Sudanas susiduria su rimtais iššūkiais. Darfūro regione nuo 2003 metų vyksta sukilimas, o 2011-aisiais atsiskyrus Pietų Sudanui, sukilimas taip pat įsiplieskė Pietų Kordofano ir Mėlynojo Nilo regionuose.
Tuo tarpu pats O.al Bashiras yra ieškomas Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) dėl kaltinimų vadovavus genocidui ir kitiems karo nusikaltimams, kurie buvo įvykdyti mėginant numalšinti sukilimą Darfūre. Jis šiuos kaltinimus kategoriškai neigia ir atsisako stoti prieš TBT.
O.al Bashiro oponentai kaltina jį dėl žiniasklaidos laisvės, pilietinės visuomenės bei opozicijos suvaržymų ir atmeta jo argumentus, kad prie šalies vairo stojus kitam prezidentui, Sudanas taptų saugiu prieglobsčiu ekstremistams.
Be saugumo klausimų, O.al Bashiras rinkimų kampanijos metu akcentavo tokius klausimus kaip geresnė prieiga prie vandens ir dirbamos žemės, kurie itin aktualūs beveik pusei iš 37 mln. Sudano gyventojų, gyvenančių skurde.
Šalies ekonomika, kurią po Pietų Sudano atsiskyrimo ištiko nuosmukis, dėl gero derliaus ir mažesnių naftos kainų kažkiek stabilizavosi, tačiau nedarbo lygis ir infliacija tebėra aukšti.