„Manau, kad mes pasielgėme teisingai, ir aš dėl nieko nesigailiu“, – per valstybinę televiziją parodytame filme „Prezidentas“ sakė V.Putinas apie savo sprendimą atplėšti nuo Ukrainos Juodosios jūros pusiasalį.
Svarbiausia, kaip pažymėjo Rusijos lyderis, buvo suprasti, ko nori žmonės, kurie gyvena Kryme.
„Ko jie nori? Likti Ukrainoje ar būti su Rusija? Jeigu žmonės nori grįžti į Rusiją ir nenori būti valdomi neonacistų, kraštutinių nacionalistų ir banderininkų, tai mes neturime teisės jų pamesti, ir tai visiškai principinis dalykas“, – sakė V.Putinas.
Stepanas Bandera yra labai prieštaringai vertinamas antisovietinis karo meto Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) idėjinis lyderis, kuris ir kovojo, ir kolaboravo su okupacinėmis nacių pajėgomis.
Aiškindamas savo motyvus dėl Krymo aneksijos V.Putinas sakė, kad taip buvo ištaisyta istorinė neteisybė, kurią padarė sovietinis lyderis Nikita Chruščiovas, 1954 metais perdavęs šį pusiasalį iš Rusijos Ukrainai. Tuo metu tai buvęs tik simbolinis žingsnis, nes ir Rusija, ir Ukraina buvo SSRS respublikos.
„Aš tada sakiau savo partneriams, kad mums tai gyvybiškai svarbus klausimas – žmonės. Nežinau, kokius jūs ginsite interesus, bet mes, gindami savo, eisime iki galo“.
„Ne todėl, kad norime kažką įkasti, nučiupti, ir net ne todėl, kad Krymas turi strateginę reikšmę, o todėl, kad tai istorinio teisingumo elementas“.
V.Putinas, remdamasis Jungtinių Tautų chartija, pabrėžė, kad Rusija nepažeidė tarptautinės teisės savo veiksmais Ukrainoje.
„Esu giliai įsitikinęs, kad mes nepažeidėme jokių žaidimo taisyklių. Tai liečia mūsų santykius su Ukraina (ir) situaciją Kryme“, - sakė jis.
Džiaugiasi „absoliučios laimės momentais“
Sekmadienį televizijos kanalo „Rossija-1“ parodytame dokumentiniame filme V.Putinas sako, kad šalies gyventojų skaičiaus augimas yra „pagrindinis visų pasiekimų multiplikatorius“ .
Į klausimą, ar jo darbe būta „absoliučios laimės momentų“, Rusijos lyderis atsakė: „Man keblu pasakyti. Tačiau galėčiau pasakyti, kad iš esmės pasisekė, ir visa tai gali kelti didesnį ar mažesnį pasitenkinimą, kai supranti, kur mes buvome ir ką nuveikėme“.
„Pradėkime nuo to, kad mes visgi išsaugojome šalį. 2014 metų mūsų federalinio biudžeto pajamos, palyginti su 1999-aisiais, išaugo 22 kartus, realios gyventojų pajamos išaugo triskart, žmonių, gyvenusių žemiau skurdo ribos, pas mus buvo beveik 42 mln., o dabar yra 2,8 karto mažiau žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos“, - pažymėjo V.Putinas.
Jis pabrėžė, kad „visa tai drauge leido mums išspręsti vieną itin svarbų uždavinį“.
„2000-aisiais pas mus natūralus gyventojų skaičiaus sumažėjimas sudarė 929 tūkst. žmonių. Jei kasmet netektume po milijoną žmonių, Rusija ilgainiui liautųsi egzistavusi. Mes ne tik perlaužėme situaciją, bet ir dvejus metus iš eilės pas mus yra natūralus prieaugis, nors niekas netikėjo, kad taip bus“, - sakė jis.
V.Putino nuomone, taip nutiko ne tik dėl „valstybės paramos vaikus auginančioms šeimoms ir kitų instrumentų, bet ir dėl bendros aplinkos: žmonės įgijo daugiau pasitikėjimo, kad galima gimdyti ir auginti vaikus“.
„Ir tai yra multiplikatorius to, kas buvo nuveikta. Tikriausiai visa tai drauge, kai analizuoji, negali neteikti pasitenkinimo“, - sakė jis.
Tikina, jog jam nesunku įsivaizduoti save, iškeičiantį Kremliaus prabangą į įprastą butą
V. Putinas sakė, jog jam „visiškai nesunku įsivaizduoti“ save, persikeliantį iš Kremliaus į kur kas kuklesnį būstą, be to, jis nemano priklausąs Rusijos elitui.
„Beje, tai toks nepraeinamas klausimas, toks, kaip sakoma, lakmuso popierėlis, manau. Jei žmogus gali tiesiog sugrįžti į įprastą butą ir jame gyventi, o ne paprasčiausiai egzistuoti rūmų interjeruose, manau, kad jis tokiu atveju nėra praradęs ryšio su išorės pasauliu“, - sakė V.Putinas dokumentiniame filme, kurį parodė televizijos kanalas „Rossija-1“.
„Visiškai galiu įsivaizduoti gyvenimą ne šiose pareigose“, - sakė Rusijos lyderis Saidos Medvedevos filme, skirtame V.Putino, kuris valstybės vadovu pirmą kartą buvo išrinktas 2000 metais, prezidentavimo pradžios 15-osioms metinėms.
Filme V.Putinas tvirtina instinktyviai suprantantis paprastų rusų rūpesčius.
„Žmogui, dirbančiam tai, ką aš atlieku šiandien ir dariau ankstesniais metais, šis ryšys su žmonėmis, eiliniais žmonėmis, ir empatija yra nepaprastai svarbūs ir smarkiai padeda darbe“, - sakė V.Putinas.
„Man svarbu, kad susitikus su žmonėmis tie signalai iš karto mane pasiektų, kad pajausčiau, jog žmonės yra kažkuo nepatenkinti ar susirūpinę... Laimei, dar nepraradau to pojūčio ir vis dar sugebu tučtuojau tai pagauti“, - aiškino jis.
„Man nereikia to ieškoti, visa tai turiu. Net nežinau kodėl. Suprantate, man sunku tai pasakyti. Tiesiog jaučiuosi esąs dalimi, mūsų šalies, tautos dalimi“, - sakė V.Putinas.
Vakarų šalyse dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneskijos ir paramos Ukrainos rytuose veikiantiems prorusiškiems separatistams smerkiamas V.Putinas gimtinėje tebėra itin populiarus.
Nepriklausomo Jurijaus Levados viešosios nuomonės tyrimų centro surengta apklausa parodė, kad balandį visuomenės parama prezidentui siekė stulbinamus 86 procentus.
Pokario Leningrade (dabartiniame Sankt Peterburge) darbininkų šeimoje augęs Rusijos lyderis, kaip žinoma, išsaugojo artimus ryšius su kai kuriais vaikystės draugais, kurie dabar yra milijardieriai verslininkai.
„Niekada nebuvau vienas iš vadinamojo elito narių“, - dokumentiniame filme tvirtino V.Putinas.
Kalbėdamas apie neigiamus buvimo valstybės vadovu aspektus, jis sakė: „Negalima gi tiesiog gyventi taip, kaip gyvena normalus žmogus. Negalima nueiti į kiną, negalima paprasčiausiai nueiti į teatrą, negalima pavaikščioti po parduotuves. Na, tame taip pat esama tam tikros prasmės ir malonumo“.
„Tai nedideli praradimai, palyginti su tuo, ką gyvenimas ir tauta duoda tiems žmonėms, kurie atsiduria mano vietoje, - tai galimybė įnešti maksimalų indėlį, padaryti viską, kas nuo manęs ar nuo mūsų, dirbančių tokiose pareigose, priklauso dėl savo šalies, savo tautos“, - sakė jis.
„Tai viską kompensuoja“, - pridūrė V.Putinas.
V. Putinas: Vakarams derėjo suprasti Rusijos geopolitinius interesus
Dokumentiniame filme „Prezidentas“, V.Putinas sakė, kad sovietiniai žmonės turėjo iliuzijų, jog bus ištrinti ideologiniai skirtumai su Vakarų šalimis.
„Ir mums atrodė, kad nebelikus ideologinės sudedamosios, kuri skyrė buvusią Sovietų Sąjungą ir visą likusį civilizuotą pasaulį, kad dabar „pančiai nukrito, ir laisvė mus džiugiai pasitiks prie įėjimo, ir broliai kalaviją mums atiduos“, - sakė Rusijos lyderis.
Tačiau, kaip pabrėžė V.Putinas, niekas kardinaliai nepasikeitė.
„Jau esu sakęs. Beveik 20 metų dirbau KBG, užsienio žvalgyboje. Ir net man atrodė, kad griuvus štai šiai ideologinei pertvarai kompartijos monopolio pavidalu, viskas kardinaliai pasikeis. Ne, kardinaliai nepasikeitė. Nes, pasirodo, ir tokie paprasti dalykai įvyksta neiškart. Bet nepaisant to dar yra geopolitiniai interesai, apskritai nesusiję su jokia ideologija“, - aiškino jis.
„Ir čia mūsų partneriams derėjo suprasti, kad tokia šalis kaip Rusija negali neturėti savo geopolitinių interesų. Ir reikia, gerbiant vieniems kitus, ieškoti balanso, ieškoti abipusiai priimtinų atomazgų“, - pabrėžė V.Putinas.
„Tačiau vadinamieji tų šalių valdantieji sluoksniai, jų politinis, ekonominis elitas mus myli, kai mes, vargetos bėdžiai, stovime ištiesę ranką. Kai tik mes pradedame reikšti kokius nors savo interesus, jie jaučia kažkokį geopolitinių varžybų elementą“, - aiškino Rusijos prezidentas.
V.Putinas įsitikinęs, kad Vakarų šalys sankcijas Rusijai taiko siekdamos pristabdyti šalies raidą.
„Šiai dienai tai įgavo tokią formą, kokią matome - tai vadinamosios sankcijos. Tai ne kas kita, kaip mėginimas pristabdyti Rusijos raidą“, - pabrėžė jis.
Pasak V.Putino, tokių mėginimų būta per visą Rusijos istoriją.
„Mėginimas sulaikyti Rusiją - tai politika, kuri žinoma šimtmečius. Nieko nauja čia nėra“, - pridūrė prezidentas.
V.Putinas aukščiausią valstybės postą pirmą kartą užėmė 2000 metais kaip laikinasis vadovas, kai atsistatydino prezidentas Borisas Jelcinas. Tų pačių metų kovą jis buvo išrinktas prezidentu, o po ketverių metų perrinktas į šį postą.
2008-2012 metais V.Putinas vadovavo vyriausybei, o 2012-ųjų kovą vėl laimėjo prezidento rinkimus ir gegužės 7 dieną po inauguracijos pradėjo oficialiai eiti valstybės vadovo pareigas.