Rusijos Federacijos taryba vienbalsiai palaikė Vladimiro Putino prašymą leisti karinę intervenciją Ukrainos teritorijoje, praneša unian.net. Už tokį sprendimą balsavo 90 senatorių.

Rusijos parlamento aukštųjų rūmų nutarime sakoma, kad Federacijos taryba leidžia prezidentui panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, kol bus normalizuota padėtis toje šalyje.

Rusijoje paskelbta kovinė padėtis oro desantininkų ir jūrų pėstininkų daliniuose

Dalyje Rusijos oro desantininkų ir jūrų pėstininkų dalinių šeštadienį paskelbta kovinė padėtis, pranešė Rusijos naujienų portalas LiveNews.ru.

Naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi LiveNews.ru informacija, nurodė, kad kovinė parengtis parengta Vakarų ir Centrinės karinės apygardos oro desantininkų daliniuose, taip pat Juodosios jūros laivyno jūrų pėstininkų daliniuose.

Kaip pranešama, Kaliningrade besibazuojančiam 7-ajam atskirajam motorizuotųjų šaulių pulkui paskelbtas įsakymas dėl kovinės parengties, tačiau kariai ir karinė technika dar nepaliko savo bazių.

Be to, kai kurie Centrinės karinės apygardos daliniai, įskaitant dvi Samaroje dislokuotas motorizuotųjų šaulių brigadas, perkelti prie sienos su Ukraina ties Charkovo sritimi.

„Apygardos viršininkas generolas pulkininkas Bogdanovskis šiuo metu yra Kazanėje, iš kur koordinuos pajėgų perkėlimą“, – LifeNews.ru citavo šaltinius Centrinėje karinėje apygardoje.

Pajėgos iš Samaros į Kazanę buvo nuskraidintos lėktuvais An-12 per nepaprastąjį kovinės parengties patikrinimą, kurį anksčiau šią savaitę įsakė surengti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nurodė „Intrerfax“.

Šių žingsnių Rusija ėmėsi tuo metu, kai šalies parlamento aukštieji rūmai šeštadienį suteikė leidimą V. Putinui panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, siekiant apsaugoti ten esančius Rusijos piliečius ir karius.

Ukraina: skelbiama pilna kovinė parengtis

Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas šeštadienio vakarą paskelbė, jog Ukrainoje skelbiama pilna kovinė parengtis. Tokio sprendimo imtasi dėl Rusijos agresijos Krymo atžvilgiu. Pranešama, jog kariai pasiruošę gynybai. 

Ukrainos prezidento pareigas einantis Aukščiausiosios Rado pirmininkas Oleksandras Turčynovas šeštadienį įsakė paskelbti kovinę parengtį šalies ginkluotosiose pajėgose, reaguodamas į Rusijos parlamento leidimą pasiųsti karius į jo šalį.

„Atsižvelgdamas į potencialią agresiją, daviau įsakymą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pereiti į visišką kovinę parengtį. Sustiprinta atominių elektrinių, oro uostų, strateginių infrastruktūros objektų apsauga“, – jis sakė po Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos posėdžio.

O. Turčynovas pridūrė, kad saugumo taryba parengė išsamų planą tam atvejui, jeigu tektų surengti karinę operaciją.

Laikinasis prezidentas pažymėjo, kad Rusijos valdžios pareiškimai, jog kyla pavojus Ukrainos rusakalbiams arba šalyje esantiems Rusijos piliečiams, yra „išgalvoti“.

„Ukrainos valstybė gina visus Ukrainos piliečius – kad ir kokiame regione jie gyvena, kad ir kokia kalba jie kalba, kad ir kokią lanko cerkvę“, – sakė O. Turčynovas.

„Noriu kreiptis į visus Ukrainos piliečius, prašydamas išsaugoti ramybę, pasitikėjimą ir tikėjimą Ukraina, užmiršti visus barnius ir prieštaravimus. Šiandien nesvarbu, kas kairysis arba dešinysis, kas priklauso kokia nors partijai arba visuomeninei organizacijai. Mes visi – ukrainiečiai. Turime susivienyti dėl savo šalies“, – pabrėžė jis.

O. Turčynovas paragino užkirsti kelią provokacijoms, plėšikavimui ir linčo teismams.

Tuo tarpu laikinasis gynybos ministras Ihoris Teniuchas pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pereina į aukščiausio lygio kovinę parengtį.

„Ukraina turi ginkluotąsias pajėgas, pajėgas įvykdyti savo konstitucinę pareigą“, – jis sakė po Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio.

A. Jaceniukas: mes, Ukraina, esame pasirengę gintis

Arsenijus Jaceniukas
Laikinasis Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas spaudos konferencijoje pareiškė, kad Rusijos karių žengimas į Ukrainos teritoriją reikštų „karą ir bet kokių santykių nutraukimą“.

Emocingoje kalboje A. Jaceniukas pabrėžė, kad karinė Rusijos intervencija yra nepriimtina ir prieštarauja pačios Rusijos prisiimtiems tarptautiniams įsipareigojimams. 

„Mes, Ukraina, esame pasirengę ginti savo suverenumą. Ir esame įsitikinę, kad Rusija savo karių neįves. Tai reikštų karo paskelbimą ir bet kokių santykių su Rusija nutraukimą“, - sakė A. Jaceniukas.

„Raginame Rusijos pusę nedelsiant grąžinti savo Juodosios jūros laivyno pajėgas į nuolatinės dislokacijos vietas, sumažinti įtampą – tuomet mes politiniu dialogu su mūsų partneriais Vakaruose, su Rusijos Federacija ir, svarbiausiai, politiniu dialogu šalies viduje išspręsime visus sudėtingus klausimus“, – A.Jaceniukas sakė po Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos posėdžio.

V. Klyčko ragina skelbti „nacionalinę mobilizaciją“

Ukrainos politinės partijos UDAR lyderis Vitalijus Klyčko šeštadienį paragino parlamentą mobilizuoti šalies ginkluotąsias pajėgas, kai Rusijos parlamento aukštieji rūmai suteikė leidimą panaudoti Rusijos pajėgas Ukrainos teritorijoje.

„Parlamentas privalo prašyti vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado paskelbti nacionalinę mobilizacija, prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą“, - sakoma V. Klyčko pareiškime.

Jis taip pat paprašė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą skubiai surengti posėdį ir aptarti šią krizę.

Ukrainoje gali būti įvesta karo padėtis

Ukrainos Rados vicepirmininkas Ruslanas Košulinskis naujienų agentūrai UNIAN pareiškė, kad jau sekmadienį Rada renkasi į posėdį dėl Rusijos veiksmų. 

Pasak jo, jau sekmadienį Rada gali paskelbti nepaprastąją padėtį, o galbūt ir karo padėtį.

„Tai, kas vyksta dabar, jau nėra tiesiog aneksija. Tai jau intervencija, tai jau yra ginkluotosios
pajėgos“, - sakė R. Košulinskis.

Pasak jo, Rada greičiau susirinkti negali, mat daugelis deputatų yra ne Kijeve.  

JAV gins Ukrainą, JT renkasi į nepaprastąjį posėdį

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, telefonu klabėdamas su laikinuoju Ukrainos prezidentu Aleksandru Turčynovu pareiškė, kad JAV gins Ukrainos interesus. Apie tai praneša news.liga.net.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba šeštadienį surengs neeilinį posėdį dėl krizės Ukrainoje, kai Rusija paskelbė planuojanti pasiųsti ginkluotąsias pajėgas į kaimyninės šalies autonominį Krymo regioną, nurodė delegatai.

Vienas Liuksemburgo, šį mėnesį pirmininkaujančio 15 narių turinčiai Tarybai, diplomatas sakė, kad tas susitikimas prasidės 19 val. Grinvičo (21 val. Lietuvos) laiku ir kad jis buvo sušauktas Didžiosios Britanijos prašymu.
Rusų kariai Kryme

Saugumo Taryba penktadienį buvo susirinkusi aptarti padėties Kryme, tačiau, kaip ir tikėtasi, nesiėmė jokių formalių veiksmų. Tame posėdyje išryškėjo gilus nesutarimas tarp Vakarų šalių, įskaitant JAV, ir Rusijos, kurios Juodosios jūros laivyno pagrindinė bazė yra Kryme.

Penktadienį vykusioje sesijoje Ukraina apkaltino Maskvą neteisėtu Rusijos karių įsibrovimu į Ukrainos teritoriją, o JAV ir Europos šalių delegacijos perspėjo Maskvą atitraukti bet kokias papildomas pajėgas, dislokuotas Kryme. Tačiau Maskva pareiškė, kad bet koks Rusijos kariuomenės judėjimas tame regione, kuriame dauguma gyventojų yra rusakalbiai ir simpatizuoja didžiajai rytinei kaimynei, atitinka jos susitarimus su Kijevu dėl Rusijos jūrų pajėgų bazių.

Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, todėl gali blokuoti bet kokius jos narių siūlomus veiksmus.

Rusija: NATO ir JAV neturi pagrindo siųsti savo pajėgų į Ukrainą

NATO ir JAV, kitaip negu Rusija, neturi jokio pagrindo siųsti savo ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, šeštadienį pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko.

„Kokiu pagrindu? Mes veikiame griežtai laikydamiesi įstatymų ir konstitucijos. Kad būtų panaudota tokia kraštutinė priemonė, reikia turėti pagrindą“, – ji sakė po to, kai Federacijos Taryba per šeštadienį surengtą nepaprastąjį posėdį vienbalsiai priėmė nutarimą, kuriuo suteikė leidimą prezidentui panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje, kol toje šalyje bus normalizuota visuomeninė ir politinė padėtis.

Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkę aiškino, kad tokį Maskvos sprendimą nulėmė pavojus, kylantis Rusijos piliečių ir rusų gyvybėms Kryme.

Rusija: leidimas panaudoti pajėgas Ukrainoje nebūtinai bus greitai realizuotas

Rusijos Federacijos Tarybos nutarimas, leidžiantis prezidentui Vladimirui Putinui panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje, nereiškia, kad toks žingsnis bus žengtas artimiausiu laiku, šeštadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija.

„Sutikimas, kurį gavo mūsų prezidentas, tiesiogine prasme nereiškia, kad ši teisė bus realizuota greitai“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas, kuris buvo paskirtas V.Putino atstovu, parlamento aukštiesiems rūmams nagrinėjant prezidento prašymą leisti įvesti ginkluotąsias pajėgas į Ukrainos teritoriją.

Federacijos Taryba šeštadienį per šeštadienį surengtą nepaprastąjį posėdį vienbalsiai priėmė nutarimą, kuriuo duoda leidimą prezidentui panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje, kol toje šalyje bus normalizuota visuomeninė ir politinė padėtis.

Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko nurodė, kad šis nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo momento.

„Šis sprendimas yra savalaikis ir svarbus bei suteikia mūsų prezidentui galimybę teisėtai veikti, ginant mūsų žmonių interesus ir teises“, – ji sakė senatoriams.

V.Matvijenko pabrėžė, kad tokiu žingsniu siekiama „tik padėti stabilizuoti visuomeninę ir politinę padėtį“ Ukrainoje, konkrečiai – strategiškai svarbiame autonominiame Krymo regione, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai ir kuriame bazuojasi Rusijos Juodosios jūros laivynas.

Pasak jos, „Rusija pasiruošusi palaikyti ekonominę ir finansinę padėtį Kryme, palaikyti mūsų tėvynainius, Krymo liaudį“.

V. Putinas laukia Ukrainos veiksmų

Vladimiras Putinas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kol kas nepriėmė sprendimų dėl ginkluotųjų pajėgų pasiuntimo į Ukrainą, taip pat dėl pasiūlymo atšaukti Rusijos ambasadorių iš Jungtinių Valstijų, šeštadienį sakė šalies vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

"Aišku, jis priims tuos sprendimus, atsižvelgdamas, kaip vystysis padėtis. Norisi tikėtis, kad padėtis nesivystys ta kryptimi, kuria vystosi dabar - tai yra įtampos didinimo kryptimi, didinant grėsmę rusams Krymo pusiasalyje", - D. Peskovas sakė televizijai "Rossija 24".<

Jis pabrėžė, kad Rusijos parlamento aukštiesiems rūmams anksčiau šeštadienį suteikus leidimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, V. Putinas įgijo "visą arsenalą priemonių, būtinų sureguliuoti šiai padėčiai - dėl pajėgų panaudojimo, taip pat dėl sprendimo, susijusio su mūsų diplomatinės misijos Jungtinėse Valstijose vadovu".

"Tačiau, žinoma, reikia pabrėžti, kad nei pirmojo, nei antrojo sprendimo prezidentas kol kas nepriėmė. Tų sprendimų nėra", sakė D. Peskovas.

Rusija sieks atšaukti ambasadorių JAV

Rusijos Federacijos Taryba šeštadienį įpareigojo savo komitetą parengti kreipimąsi į prezidentą Vladimirą Putiną, kuriame būtų raginama atšaukti Rusijos ambasadorių iš Jungtinių Valstijų.

Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkė Valentina Matvijenko pasiūlė Federacijos Tarybos užsienio reikalų komitetui paraginti V. Putiną atšaukti Rusijos pasiuntinį iš Vašingtono.

Sieks ginti Rusijos piliečius Kryme

Šeštadienį popiet Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kreipėsi į Rusijos Federacijos Tarybą dėl ginkluotųjų pajėgų siuntimo į Krymą, siekiant stabilizuoti politinę padėtį Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį kreipėsi į parlamento aukštuosius rūmus – Federacijos Tarybą – prašydamas leisti pasiųsti šalies ginkluotąsias pajėgas į Ukrainos teritoriją, kol bus „normalizuota visuomeninė ir politinė padėtis toje šalyje“, paskelbė Kremliaus spaudos tarnyba.

„Dėl Ukrainoje susiklosčiusios nepaprastosios padėties keliamo pavojaus Rusijos Federacijos piliečiams, mūsų tėvynainiams, Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karinio kontingento, dislokuojamo Ukrainos teritorijoje (Krymo autonominėje respublikoje) pagal tarptautinę sutartį, pagal Rusijos Federacijos konstitucijos 102-ojo straipsnio 1-osios dalies „g“ punktą pateikiu Rusijos Federacijos Federalinio Susirinkimo Federacijos Tarybos kreipimąsi dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimo Ukrainos teritorijoje, kol bus normalizuota visuomeninė politinė padėtis toje šalyje“, – sakoma dokumente.

Primename, jog šeštadienio rytą Rusijos Valstybės Dūma kreipėsi į prezidentą Vladimirą Putiną, ragindama imtis priemonių, kad būtų stabilizuota padėtis Kryme, šeštadienį pareiškė parlamento pirmininkas Sergejus Naryškinas.